Raktažodžiai:

Kaip dažnai einate šventos išpažinties? Kaip jaučiatės išpažinties metu ir po jos?

Piano portretas

labai reikalinga tema :)

Tik nesuprantu, kodėl iki šiol  visiška tyla?? Būsiu drąsus zuikis bailys ir pabandysiu pralaužti ledus,  vien dėl šios temos registravausi 2 kartus:D , nes pirmą kartą matyt mano latviškas emailas nepatiko:) (akmenukas į  adminų daržą:) )

Mano skaudi-linksma- juokinga- pamokanti (kiekvienas pasirinksit labiausiai tinkamą žodį) istorija yra tokia. Išpažinties nėjau ilgai ir atkakliai  - 13 metų. Kaip ir daugeliui iš jūsų, buvo ir nenoro, ir...... Matyt, viskam savas laikas. Atėjo jis ir man, kai gavau iš gyvenimo eilinę porciją skaudžios neteisybės, kurios jau nebeištvėriau ir, po ilgų apmąstymų, vieną gražų vakarą, turbūt viduje visa drebėdama, nužygiavau į bažnyčią... Sunkoka net nusakyti, kokių pastangų reikėjo, kad prieičiau prie klausyklos.... Aišku, iš susijaudinimo pamiršau, kas man tada buvo svarbiausia:D  O dar tokį nuostabų klausimą gavau iš kunigo - "tiek metų nėjai, tai ko dabar išpažinties prireikė?"- kad nežinau, kaip nepabėgau. Dabar tai tikrai pabėgčiau :) Va tada ir pasakiau, ką galvoju, ir kodėl atėjau. Ir nepatikėsit - sulaukiau to, ko po tokio klausimo tikrai nesitikėjau - pagarbos... Kaip jaučiausi po išpažinties? Pasakysiu tik tiek - gal 2-3 dienas ištisai šypsojausi ir visas pasaulis šypsojosi man.

AMI portretas

Žiūrėkime tad

Mano patirtis panaši:) tik negavau tokio rūstaus klausimo, o apsiverkusiai prie Teresėlės sarkofago, jaunas kunigas PT atsargiai pasiūlė, gal norėčiau išpažinties. Na, tiesą pasakius, primityvokai man nuskambėjo tas pasiūlymas, netikėjau, kad žmonės ir šiais laikais tai dar daro, maniau tik bobutės tuo tiki, bet negalėjau paprieštarauti tam Dievo tarnui - prieš mane stovėjo nuginkluojantis nuoširdumas, o ne už uždarų grotuotų durelių balsas 'iš anapus':) Ir ėjau išpažinties po šitiek metų! Dėkinga kunigui, kuris pratuštėjusioj bažnyčioj pastebėjo, nepraėjo pro šalį, o taip, iš pirmo žvilgsnio paprastai, per išpažintį nuvedė artyn Dievo. 

Nesuprasdavau pasakymo, kad žiūrėtume ne savo nuodėmių, o savosios bažnyčios tikėjimo.. dabar suprantu, kad nereikia žiūrėti į tamsą, o atsisukti ir žiūrėti į šviesą, nes kai žiūri į blogį - blogis didėja, o kai žiūri į tai kas gera - gėris auga:) tada ir norisi šypsotis, dainuoti, skristi, išpažintimi pamynus kas skyrė nuo Tiesos:)

vilma k portretas

O buvo...

Mano istorija truputį kitokia. Po Išpažinties labai kentėjau. Nemanau, kad dėl nuodėmių. Mane labai barė, vos tik pasakiau, kad išpažinties buvau prieš du metus.

Sako: Tai kokia tu esi savo vaikų motina!...ir t.t.  Neatsimenu Išpažinties pabaigos, neatsimenu, ką liepė atgailos, tik, nuėjus nuo klausyklos, praverkiau visas Mišias. Sunku buvo kelias dienas, bet viskas praeina ir užsimiršta.

Dievas su manimi:)

AMI portretas

Tik kartą

Vilma, taip buvo tik kartą, o vienas kartas  - nieko neįrodo. Gal ir visai ne taip sakė, o tu supratai ir priėmei pagal savo tuometinę būseną. Be to, išpažintis - kaip nusiprausimas vandeniu, kad būtum švaresnis prieš Dievą ir kad tas tarpelis tarp mūsų ir Dievo širdžių būtų kuo mažesnis, kad joks, kad ir mažiausias įkritęs šapelis-nuodėmė  neskirtų mūsų nuo Jo. Bent trumpam, iki kitos mūsų silpnumo akimirkos:) Bet kuriuo atveju ašaros tave nuprausė ir  tikiu - Jis buvo su tavimi:)

vilma k portretas

Taip

Taip, tai buvo tik vieną kartą, o mano būsena buvo pasiruošusi nuoširdžiai išpažinčiai;) Tiesiog man buvo netikėta.:)

AMI portretas

Atleisk

Atleisk ir pamiršk, nesinešiok taip ilgai tokių prisiminimų. Yra daugybė malonių dalykų, kuriuos verčiau prisiminti. Jei mes mylim tik tuos, kurie mus myli, tai koks čia mūsų nuopelnas?

Piano portretas

Istorijas paskaičius

Džiaugiuosi, kad judvi esat tokios tvirtos, ir nepaisote "nedidelių debesėlių" savo tikėjimo kelyje. Arba čia tik man atrodo, kad jie nedideli, palyginus su manaisiais :) Tvenkiasi jie virš mano galvelės... Na, nesinori eiti išpažinties ir viskas... Suprantu, kad nesu jokia išskirtinė asmenybė, bet vistiek nervina gauti "standartinį" pamokslėlį iš 3 sakinių (turbūt vienodą visiems tą dieną išpažinties buvusiems, kurį, deja, kartais girdi vos ne visi žmonės, esantys bažnyčioje, nes kunigas nesivargina kalbėti tyliai)  ir jaustis  žmogum, kuris tik trukdo kunigui. Suprantu ir kunigus - turbūt per daug dažnai jie girdi: "6 kartus pamelavau, 7 kartus nusikeikiau, daugiau neprisimenu" ar pan. Tikrai neišlaikyčiau ir išvyčiau visą susidariusią eilę ką nors įdomesnio iškrėsti:)))) Juokauju, žinoma. Gal per daug reikalauju, gal ne į tai turėčiau kreipti dėmesį, bet kiekvienas žmogus, koks jis bebūtų, giliai giliai širdyje, pačiame tolimiausiame jos kampelyje, tikisi kažko išskirtinio... Išskirtinio - žodžio, pastebėjimo, tik jam... Tą kunigą, pas kurį  šiuo metu einu išpažinties, aiškiai greit iškels, kai tik bus nauji paskyrimai. Pripratau jau kažkiek, atsirado šioks toks pasitikėjimas, ir iš jo pusės vienas kitas nuoširdesnis žodis... lieka dar 2 kunigai - vieno vengia 99 procentai  parapijos, gal ne veltui, o kitas rėkia per visą bažnyčią. Va toks ir pasirinkimas, o pas visiškai nepažįstamą tai nesinorėtų eiti - nežinia, "ant ko užsirausi", kaip patirtis sako :(  Ar tik neteks man mušti savo pačios "išauginto" rekordo, kai nėjau tik :) 13 metų?

AMI portretas

Debesys

Kiekvienam savi debesys - patys svarbiausi. Jei 99 procentai žmonių neina pas tą kunigą, tai vis vien 1 proc. eina:) Gal tas kunigas dėl tų 9 žmogelių ir pašauktas kunigystei, nes jis jiems pats geriausias:) Net dėl vieno žmogaus kunigystė "apsimokėtų":) Jei norite savojo nuodėmklausio - prašykite Viešpatį, kad tokį padėtų sutikti. Garantija -100 proc. :)

bralgis portretas

Nesu linkęs

Nesu linkęs sutikti...

Išpažintis, vis tik, yra begalinio pasitikėjimo vieta. Ir jei kunigas iki tiek nusivažiuoja, kad leidžia sau temdyti gailestingojo Kristaus veidą savo nesąmonėmis, tada žmonės turėtų saugotis tokio kunigo - jis gali sužeisti giliau nei bet kuris kitas žmogus.

Kartu ir tokiam kunigui tai turėtų būti aiškus ženklas, kad kažkas netvarkoj su jo nuodėmklausyste. Man taip yra nutikę jau ne kartą - esu praradęs ne vieną sunkiai užaugintą pasitikėjimo išpažintyje ryšį. Ir tai anaiptol ne dėl žmonių išpaikimo ar įnorių, bet dėl mano paties nejautrumo.

Manau, kad svarbu ir tai, jog bendruomenė turi matyti kunigo gyvenimą. Labai lengva kunigui būti pamaldžiam klausykloje ir tuo pat metu - apsileidusiam kasdieniame gyvenime. Vienybė tarp šiųdviejų yra privaloma, kad ir kaip sunku tai būtų... Nes tik taip išpažintys vyks Tiesoje.

Kodėl? Todėl, kad Išpažintyje, daugiau nei bet kuriam kitam Sakramente svarbus kunigo, kaip Sakramento teikėjo vaidmuo. Taip - nuodėmės bus atleistos bet kuriuo atveju. Bet Išpažintis yra ir Gydymo Sakramentas. Todėl išklausymas, patarimas, paguoda - jau nuo kunigo šventumo priklausantys dalykai (beje, labiausiai "apčiuopiami" ir ilgiausiai atmintyje išliekantys).

Tikrai nevertėtų visko dangstyti pamaldžiu nuolaidžiavimu. Taip darome meškos paslaugą kunigui, nes jis galvoja, kad "viskas tvarkoj". Bendruomenė yra pašaukta pagelbėti kunigui. Netgi jei ta pagalba - padėti jam suvokti tiesą apie jo tarnystę.

Tai, žinoma, nė kiek nesumažina pagarbos pačiam kunigui dėl jo pašaukimo kilnumo bei jo ryžto šiuo pašaukimu sekti. Juk kunigas - tai kitas Kristus.

mm portretas

Pasakėlės

Pasakėlės...

bralgis portretas

Čia jau kaip kam :)

Čia jau kaip kam :)

Kai kuriems ir Kryžius - papiktinimas. Tada nenuostabu, kad kai kuriems protingesniems - net ir Sakramentų teologija - pasakėlės :) Bet gal visai ir nieko... Sako - pasakos vaikystėje tiesiog būtinos, nes jose suverpta ilgaamžė tautos išmintis.

Šiandien, žinoma, madinga viską griauti, kritikuoti, atseit - pasenę... Taip labai lengva pasirodyt, kad jau lyg ir protingesnis už kitus, jau lyg ir toliau už horizonto matai :)

Vienintelis kylantis klausimas - ar tik griaut ir kritikuot sugebi, ar vis tik gali kažką ir pozityvaus, apčiuopiamo pasiūlyt? :) Kaip apaštalas Jokūbas sakė: "parodyk man savo darbus..." Tačiau tai - jau labai asmeniškas klausimas... Ne forumo temai, ko gero. 

mm portretas

Gerb.

Gerb. kun. Algi. :) Aš tik norėjau pasakyti, kad tikiu, kad gal taip ir turėtų būti, kaip rašai, bet taip gyvenime nevyksta. Tenka pastebėti, kad išpažintys dažniausiai trunka ilgiausiai 10 minučių... Ant vienos rankos pirštų galėčiau suskaičiuoti, kiek dar yra nenusivažiavusių kunigų... O ir jie - džiaugsmas tik tam 1 proc. savo išrinktųjų tikinčiųjų. Ir kaip tada likusiems?

Apie kokį Gydymo Sakramentą mes kalbam?

Aš vien iš savo asmeninių sužeisto žmogaus pozicijų rašau... Negaliu sulyginti "taip kaip turėtų būti" ir "taip kaip yra" ir sakyti, kad nėra skirtumo tarp šių dviejų. Ir viskas visiems visada yra gerai. :) Atsiprašau, bet ne.

Karolism portretas

Kunigai

Tikrai daugiau nenusivažiavusių kunigų yra.. :]

AMI portretas

Oi, vai:)

Labai suprantu ką sako mielas brAlgis:) Jis, kaip visuomet, eina debesyje, norėdamas timptelti dangaus skraistę ir taip priartinti prie žemės arba žemę kilstelėti link dangaus:) Ir pasiseka:) Man žiauriai gražu ką ir kaip jis galvoja+sako+daro. Aš visai nuoširdžiai ir su meile. 

BrAlgi, kalbi ne apie, kas tarp "gera ir geriausia", bet apie tai, kas tarp "geriausia ir idealu". Tai tu (o gal jūs - kaip kreiptis?) taip galvojate. Ir šlovė Kristui! Bet kai pas tą nelabai mielą kunigą nustos eiti žmonės, jis paprasčiausiai apšauks parapijiečius, kad šie išpuiko ir nusisuko nuo Dievo. Et, ką čia bekalbėti...

Labai suprantu ir pritariu Martynai. Labai. Ir gydytojo gero ieškom, ir kirpėjo, ir mokytojo, ir kunigo. Ir kaip jaučiamės, kai pas tikrai gerą gydytoją negalime prasibrauti, kai pas gerą mokytoją neįsiprašome?.. O apie kunigus... Apie kunigus. Tikiu, kad yra daug gerų kunigų. Aš kiek labiau pažįstu du kunigus, kurie man yra tikri kunigai, kitas Kristus... Tik bėda ta, kad jie niekada neturi man laiko. Einu dabar bet pas ką - negi gyvensi be išpažinties, bet neišgyvenu "begalinio pasitikėjimo vietos" jausmo. Puikybė? Gal.

RU portretas

Sugrįžimai

Labai jautri tema, todėl norisi parinkti ir tinkamus žodžius, kad prabilti... Manau, kad noras eiti išpažinties (ypač po kelių ar daugelio metų) įrodo tai, kad jaučiamės Dievo ligoniai, siela negaluoja, ji ragina mus suklupti prie klausyklos ir išpažinti savo sopulius, kurie mus tolino nuo Dievo. Čia pasireiškia stebinantis paradoksas, kad nuodėmė, atstumdama žmogų nuo Dievo, kartu priartina prie Jo. Išpažintį prilyginčiau "sielos higienai" (jei čia galima taip išsireikšti), atstatymui ryšio su Dievu, grįžimui prie Jo. Einam prie klausyklos virpėdami, nes pripažįstame klydę ir dabar jau norime tik paguodos, pokalbio, nes jau manome esą pakankamai išbarę save. O ir kunigo ištarti žodžiai labai daug lemia, kaip greitai į sielą sugrįš Ramybė... Kalbėjau lyg ir apskritai, bet iš tikrųjų tai apie save...:)

AMI portretas

Liūtis

Dabar man išpažintis - kaip toks stiprus apsikabinimas su Jėzumi, kad jei liūtis užeitų, iš Jo glėbio išeitum sausas:)

Linaja portretas

Išpažintis

Na tema tikrai labai svarbi, ir sudėtinga...

Aš išpažinties prieš kelis metus eidavau tik per didžiąsias šventes, bet tada nesupratau net kodėl einu.. Jau pora metų stengiuosi išpažintį atliki kas mėnesį, dvi... tris savaites. Prieš išpažintį visada labai jaudinuosi ir bijau... dėl to dažnai pamirštu, ką norėjau pasakyti.  O iš tikrųjų tai yra sunkiausia pripažinti, kad esu suklydusi, nusižeminti, tapti nuolankia ir išdrįsti išpažinti savo nuodėmes... bet visas tas jaudulys, baimė yra reikalinga, nes jei to nebūtų, išpažintis nebūtų svarbi... Po jos beveik visada jaučiuosi kaip akmenį nuo širdies nusimetusi, lengva, laisva, švari, besišypsanti, pasiryžusi nebedaryti tų pačių nuodėmių... ir labai dėkinga Dievui už jo begalinę meilę man :)

Dievas mus išlaisvina, tik reikia juo pasitikėti... ir jei jau nusidedame Viešpaties akivaizdoje, tai reikia pirmiausia įsivardinti sau, kad klydai, o po to ryžtis ir išpažintį atlikti... :)

Išpažintis man netgi kaip vaistas nuo blogos nuotaikos, liūdesio ir netgi vienatvės... Tada prisimenu, kad nesu viena, kad su manimi visada visada yra Viešpats :))))

agnuteee portretas

Išpažintis

Kaip manot ar sunku jaunimui eiti išpažinties? Kokios mintys jums kyla, pasidalinkit. Turiu vieną pažįstamą kuri bijo išpažinties...

gabi31 portretas

Visiems skirtingai

Iš tiesų, visiems skirtingai, aš pažįstu daug jaunimo, kuriam tai net nesvarbu, o kitiems svarbu būti ramia siela; net nežinau kaip kiti gyvena be švarios sąžinės.

Karolism portretas

Sakramentas

Nors ir sunku (kalbu už save), tačiau tikrai verta. Dažnai einant Išpažinties yra lengviau. O jeigu einant retai arba po ilgos pertraukos, tai tada manau sunku. Prieš Išpažintį reikia pasimelsti ir pasitikėti Dievu. Galima dar prieš tai pasikalbėti su nuodėmklausiu, jei yra galimybė. Padrąsinimo, supratimo žodis svarbus.

gabi31 portretas

Aš tau tikrai pritariu

Aš tau tikrai pritariu, kad po ilgos pertraukos labai sunku, nes ir man taip pat buvo.

agnuteee portretas

Turiu prisipažinti

Turiu prisipažinti, išpažinties einu retai.

gabi31 portretas

O aš

O aš dabar einu labai dažnai :) Kiekvieną kartą man būna lengviau bendrauti tiek su draugais tiek su Dievu :)

gabi31 portretas

Pasidalinkit...

Pasidalinkit, kaip reikia ruoštis išpažinčiai...

Karolism portretas

Priimti Atgailos Sakramentą

Pirmiausia prisimink (o gal jų net prisimint nereikia, gal jos visada prieš akis) tas nodėmes, dėl kurių tau blogiausia, dėl kurių labiausiai slegia sąžinė.
Po to gali pasinaudot sąžinės peržvaga maldaknygėj. Man anksčiau labiau tikdavo peržvelgti Dievo Įsakymus katekizme.

Tada apgailėk visas nuodėmes. Nuoširdžiai. Nuodėmes, dėl kurių kentėjo Jėzus ir kuriomis įžeidinėjai Dievą.

Po to pasiryžk taisytis. Stengtis taisytis.

Atlik Išpažintį.

Taisykis, remdamasi kunigo duotais pamokymais, Dievo mokslu ir savo protu.

Be happy.

:)

antanas portretas

Patarimo dovana

Dažniausiai žmogui patarinėti lengviau sekasi negu gyventi tuo ką kalbą.
Norint patarti, reikėtų pačiam būti malonės stovy.
Mėgstame vadovautis savo žinojimu, bet neprašom Dievo išminties patarti.

mm portretas

O jūs

O jūs klausykite, ką jie sako, nedarykite, ką daro... Tarsi liudyti savo gyvenimu būtų taip lengva...

antanas portretas

Išpažintis

Išpažintis tai malonumo ieškojimas? Pvz. jausčiausi pakylėtai, akmuo nukristų nuo širdies, būti saugiam.

Išpažinties einu, nes trokštu būti IŠGYDYTAS.

Kaip "aklas" kunigas gali vesti kitą "aklą" žmogų? Nuodėmklausys mus gali užmigdyti ant nuodėmės "laurų" ir, gyvendami ydingą gyvenimą, galim patarinėti kaip kiti turi krikščioniškai gyventi.

Eidamas išpažinties, aš turiu sau atsakyti pagrindinį klausimą, ar noriu gerai pasijusti po išpažinties, ar noriu, kad Jėzus mane gydytų?

P.S. Martyna, nepriimk asmeniškai.

mm portretas

Oi

Oi ne, Antanai, aš nepriimu. :) Jūs irgi. :)

Bet, Antanai, Jūs čia apie tą patį. Jaustis gerai, t.y. jaustis saugiai ir ramiai yra suderinama su buvimu išgydytu. Kaip nesijausi gerai, kai pats Jėzus prisilietė prie to, ką Tau skaudėjo labiausiai? Tik šypsotis. :)

svarcas0628 portretas

Išpažintis

Man išpažintis pradėjo keisti gyvenimą pagaliau. Pagaliau aš nuoširdžiai priėjau išpažinties.

gabi31 portretas

Džiaugiuosi... :)))

Džiaugiuosi... :)))

mm portretas

Pagaliau

Pagaliau. :) Sveikinu!

web sprendimas c-4