Kažkas gražaus? Lauktuvės iš PJD?

Raktažodžiai:

Kaišiadorys-Madridas-Kaišiadorys

Šiandien negalima tylėti, daina tiesoje tampa laisva, taip didinga tai, kas mums atsitiko, kas atnaujino mūsų širdį.

Bandau sau užduoti keletą klausimų:

1. Kas tave paskatino važiuoti į PJD Madride?

Beveik visus metus vyko pasiruošimas kelionei. Registracijos. Maršrutas. Kelionės nutraukimas ir vėl jos pradėjimas. Nuovargis. Noras ir nenoras. Kiek visko pereita. Ir dėl ko?

Mane visada silpnumo akimirkom paskatindavo važiuoti žinojimas, kad galiu parodyti savo draugams tai, ką pati patyriau 2005 Kelne vykusiose PJD ir tai, kas mano gyvenime vyko po jų. Ir labai skatino Popiežius Benediktas XVI, jo laiškai mums, žinios, skatinimas dalyvauti, skatinimas susitikti, liudyti Kristų visam pasauliui.

2. Kaip apibūdintum renginį?

Apie 2 mln. jaunų žmonių susitikimas su Bažnyčios vadovu su misija liudyti vieni kitiem Kristų ir parodyti, kad Bažnyčia gyva, kad ji dar turi ką pasakyti ir ką duoti. Tam, kad tas įvykis, kuris Žemėj atsitiko daugiau nei prieš 2000 metų būtų ir toliau keliamas į viršų, kad tas Faktas, kuris atsitiko būtų vėl ir vėl prikeltas mūsų širdyse.

Daugybė skirtingų kalbų - bet ir žodžių nereikia tikslui apibūdinti dėl Ko visi suvažiavo. Bažnyčioj yra viena kalba - širdies.

Masės žmonių blaško, bet kai kažkur girdėjau (kažkas Madride sakė, nebepamenu kas) - "jeigu mes šitam triukšme ir masėj žmonių negalim surasti Kristaus, tai kaip jį rasim grįžę į savo namus?"

Daug pasiūlymų, galimybių, koncertų, parodų ir t.t.

3. Kas tau paliko giliausią įspūdį?

Mane visą laiką žavi krikščionių broliškumas. Atvažiuoji pas nepažįstamus žmones, pirmą kartą gyvenime matai - tu jais, o jie tavim pasitiki iki galo. Eina žmonės ir be perstojo tau šypsosi.

Bet pats pačiausias dalykas, kuris mane labai stebina iki šiol, kaip per šitą kelionę, per visą laiką jaučiau Dievo artumą, kaip Jis laikė apkabinęs kvjk ir nepaleido iš savo glėbio - niekas nepasiklydo, niekas nenualpo, nieko neapvogė, nieko neprimušė, ratai svilo, bet nesusvilo į Madridą nuvažiavom ir t.t. :] Kristus tikrai gyvas!

4. Kaip jauteisi visos kelionės metu?

Dar vienas labai stiprus dalykas vyko mano viduje. Dabar galvoju, kaip tiksliausiai tą dalyką nusakyti. Buvo milijonas provokacijų, išbandymų, trukdžių ir pan., bet tarp tos sumaišties, širdy atradau vietą kuri vadinosi - "Aš esu tavo ramybė." Kaip sugebėdavau jau kritiniais momentais surasti tą vietą ir eiti toliau. Tikrai šį dalyką patyriau pirmą kartą. Man, kuri esu karštakošė, kantrybės nelabai surasta, bet kaip sugebėjau visus šiuos dalykus surasti savyje, kaip sugebėjau mąstyti, o nesivadovauti esamos padėties jausena (nesakau, kad visą laiką taip ir būdavo, buvo akimirkų, ir kai pasiklysdavau neradusi tos ramybės vietos, bet...)

Ši kelionė davė daug atsakymų, davė daug kelių, davė daug galimybių, davė ir žaizdų bei skaudulių. Labai gerai mūsų draugė Jurgita pasakė, kad ši kelionė buvo - "malonė ir bausmė", tobuli žodžiai :]

5. Kiti pastebėjimai ir komentarai?

Keli gražūs gražūs dalykai. Tai, kad pirmą kartą buvo daug naujų dalykų. Labai man patiko, kad daug dėmesio buvo skirta liturgijai.

Kryžiaus kelias. Na ir stiprumėlis. Tai ir pirmą kartą PJD istorijoje suorganizuotas dalykas. Buvau stipriai apkabinta Kristaus. Teko draugam jį versti ir tai dar daugiau man davė, nes pati sau garsiai tariau žodžius, kurie giliai kirto į širdį. Kaip Kristus į kančią žvelgė paprastu žvilgsniu. Ir kaip supratau, kad ir aš norėčiau žvelgti į save tokiu žvilgsniu, kokiu į mane žiūri Kristus. Ir supratau, kad kuo labiau bėgame nuo tikrovės, tuo mažiau vargo yra mūsų gyvenime, tuo menkiau suvokiame, kas esame. Reikia ištikimybės smūgiams, kuriuos išgyvename.

Ir aišku - Adoracija "Cuatro vientos" oro uoste. Pasakysiu momentą, kuris labai įstrigo. Popiežius, kuris atvyksta susitikti su beveik 2 mln. jaunų žmonių, juos sveikina ir kviečia eiti tikėjimu, paprastu gestu parodo, kaip reikia tai daryti. Popiežius kreipia žvilgsnį į jaunimą ir kai yra įnešamas Kristus, popiežius nusisuka nuo beveik 2 mln. jaunų žmonių ir atsisuka į vienintelį Kristų. Ir tai man buvo labai stiprus popiežiaus gestas ir supratau, kaip man kasdien reikia atsisukti į Kristų, nusisukti nuo visko ir atsisukti į Jį. O tai, manau, reiškia - atsiversti :]. Ir kokia tyla stojo tame oro uoste. Atrodo tiek žmonių, kurie visą dieną rėkavo, dainavo ir t.t. bet kaip vienintelis Kristus gali taip ateiti tyloje. Atrodo tas 15 min. visa Ispanija sustojo. Nuostabus dalykas. Man tai buvo ženklas, kad Kristus gyvas ir kyla klausimas - "Viešpatie, ką nori, kad čia pažinčiau?"

Ir buvo vis dėlto sunku, buvo daug iššūkių ir išbandymų. Ir...viso to nebūtų, jeigu Kristus nebūtų tapęs kūnu.

web sprendimas c-4