"Dvasinės pratybos" kasdieniniame gyvenime

Mes kasdieną skiriame laiko daugeliui dalykų: valgiui, darbui, mokslui, sportui, pramogoms ir t. t. Bet jei neskiriame laiko Dievui, reiškia Jis nėra mums toks svarbus, kaip aukščiau išvardinti dalykai. Neturėdami pastovaus bendravimo su Dievu mes visada jausime trūkumus: trūkumą ramybės, džiaugsmo, drąsos, užtikrintumo. Dievas - mūsų būties pagrindas. Jis mus ne tik sukūrė, bet ir toliau kuria, palaiko savo meile, kad ir mes galėtume kūrybingai darbuotis. Nuo Jo priklausome kiekvieną savo gyvenimo akimirką.

Vienam gyventi krikščionišką gyvenimą yra neįmanoma. Todėl Dievas suvienija mus Bažnyčioje, savo šeimoje. Nei vienas nesame tokie stiprūs, kad visada išlaikytume pakėlę rankas, todėl mums, kaip Mozei būtinai reikia Aaraono ir Huro (Iš 17, 12), kurie palaikytų rankas, kada jos svyra. Taigi, atraskime  bendražygių, kurie padėtų nenuleisti rankų bendravime su Dievu.

Mums neįprasta kalbėtis apie tikėjimą. Dauguma to nedaro nei namuose, nei darbe, net ir su draugais. Kad jaustumėmės saugiai, nebijotume dalintis Dievo buvimu mūsų gyvenime, nebijotume klausti, mums reikia bendraminčių.

Viena iš galimybių - šventojo Ignaco Lojolos Dvasinės pratybos.

Suprasti, kas yra Dvasinės pratybos, šv. Ignacas Lojola mums padeda pateikdamas analogiją: kaip vaikščiojimas, ėjimas ir bėgimas yra kūno pratybos, taip meditacija, kontempliacija ir kiti maldos būdai, kurie parengia ir nuteikia sielą, yra vadinami "dvasinėmis pratybomis". Dvasinių pratybų kasdieniniame gyvenime esmė, pagal šv. Ignacą Lojolą, tai, kad žmogus mąstytų ir melstųsi pats.

"Katalikų pasaulio leidiniai" išleido jau antrą knygos Eik į savo kambarėlį (Mt 6, 6) [Dvasinės pratybos kasdieniniame gyvenime] laidą, kurią parengė kun. Lionginas Virbalas SJ, pagal Hedwig Lewis SJ. At home with God. Ši knyga daugeliui padėjo sutvirtinti ryšį su  Dievu, išmokti asmeninės maldos.

Dvasines pratybas galima atlikti savarankiškai, tačiau daugiau naudos galima gauti jas atliekant grupelėje, kai skaitoma, mąstoma ir meldžiamasi namuose, o susirinkus dalijamasi asmenine patirtimi, kaip Dievas palietė ar veikė mus maldoje ir kasdieniniuose darbuose.

Apmąstymai ir knygos nagrinėjimas veda link Dievo pažinimo. Ir šis ryšys gali tapti dar glaudesnis, jei dalinsimės kalbėdami, padrąsinsime vieni kitus.

Kaip surasti laiko? Pirmiausia reikia labai norėti. Kai pasiryžtame, troškimas melstis leidžia Dievui sudėlioti mūsų laiką. Kai turime tiek daug darbo, melstis tiesiog būtina. Tie laiko momentai, kuriuos skirsime vien tik maldai, bus mūsų artimo bendravimo valandėlės su pačiu brangiausiu mūsų Bičiuliu.

Siūloma Dvasinių pratybų atlikimo tvarka:

Norinčių bendrai melstis tikinčiųjų grupė gauna užduotis savaitei, ir kartą per savaitę susitinka tarpusavyje pasidalinti maldos ir gyvenimo patirtimi. Per susitikimus kartu pasimeldžiama, pasisakoma, kaip sekėsi atlikti pra­tybas, kuri meditacija buvo naudingiausia ir kodėl. Iš pratybų vadovo grupė gauna patarimų ir pagalbos, be to, kiekvienas dalyvis gali susitikti su juo pasikalbėti as­meniškai.

Siųsdamas Šventosios Dvasios įkvėpimus, visuomet pagrindinis Dvasinių pratybų vadovas yra Viešpats.

Kviečiame dalyvauti šventojo Ignaco Lojolos "Dvasinėse pratybose" kasdieniniame gyvenime.

web sprendimas c-4