O aš negaliu patikėti, kad šis renginys, kuris buvo taip ilgai lauktas, kuriam tiek daug ruoštasi, jau kitą savaitę:))

Mano miestas, Panevėžys, Jaunimo dienoms aktyviai ruošiasi jau nuo rugsėjo. Iš pradžių buvo tik maldavimai per Mišias, remėjų ieškojimas.. Vėliau - šeimų, galinčių priimti į savo namus LJD dalyvius, paieška. O toliau darbų vis daugėjo ir daugėjo.. Įvairūs seminarai, rekolekcijos parapijų lyderiams, savanoriams.. Visi stengėsi mus kuo geriau paruošti tiems dideliems darbams laukiantiems prieš/per  Jaunimo dienas. Po naujųjų metų svarbiausi darbai buvo surasti kuo daugiau šeimų galinčių priimti dalyvius į savo namus. Reklamuoti LJD mokyklose ir šiaip įvairiose vietose. Kuo mažiau laiko lieka iki Jaunimo dienų, tuo ir darbų daugiau. Skambinti šeimoms, priimančioms dalyvius, kviesti į šeimų susitikimus, bei juos rengti, persiūti vėliavas, savanorių liemenes, lankstyti įvairias dėžutes, kvietimus, himno cd dėklus ir taip toliau..  Panevėžio vyskupijos jaunimo centras tapo lyg LJD sandėlis pilnas įvairių liemenių, žvenkliukų, stovų, maišų ir taip toliau. Jau ketvirtadienį į Panevėžį atvažiuoja apie 400 Lietuvos savanorių, o Panevėžio savanoriai (kurių yra apie 200) pradeda darbą dar ankščiau - antradienį.Pats pasiruošimas LJD man davė tiek daug neįkainojamos patirties bei džiaugsmo, kad net nesusimąsčiau, ko dar daugiau galiu tikėtis iš pačių Jaunimo dienų. Ištikrųjų tai šiuo metu turbūt didžiausias noras, kad viskas praeitų sklandžiai, kad visiems atvykstantiems tai būtų tikra Tikėjimo šventė, susitikimas su Jėzumi.  O aš dalyvausiu atviromis rankomis, nieko nesitikėdama, bet juk Viešpats visuomet žino geriau, ko mums reikia, tad tikiuos, kad Jis suteiks būtent tai, ko man reikia, kaip Vilma sakė - nustebins:)
Tad linkiu visiems pačios nuostabiausios Tikėjimos šventės. Kad kiekvienas išsivežtumėt iš čia kažką daugiau, nei turėsit atvažiuodami:))

Man tai bus pirma tokia kelionė, kurios bagažo turinio diduma tėra tikėjimas. Nors kažkur giliai viduje ir kirba mažutėlė baimė, tačiau vien pagalvojus apie jaunimą, kuris renkasi tam, kad liudytų tikėjimą, dalintųsi juo su kitais, kad vis per naują atrastų Jėzų, palaima ją užgožia. To ir pati tikiuosi. Ir kad ne tik atgaivintume savo tikėjimą, bet ir kiti galėtų atrasti Kristų savo širdyse ir jaustųsi, kaip gavę nuostabią, neįkainojamą dovaną. :)

Taigi... Jau dvi dienas miestas šurmuliuoja daugiau nei bet kada:)

Tie 500-600 savanorių, kurie nepabūgo jokių kliūčių ir atvyko į Panevėžį, iš tikrųjų atgaivino miestą:) (bent jau toms kelioms dienoms:) Taip gera, kai eini mieste ir visur matai daug daug daug besišypsančių savanorių. Ir dar tas nenutylantis šūkis SAVANORIAI - GRAŽŪS ŽMONĖS:)))
Savanoriai dirba išsijuosę. Jei pritrūksta darbo, patys siūlosi daryti viską, ko tik reikia. Žodžiu, kol kas visi darbai vyksta sklandžiai. Net gamta mums padeda:) Kol kas nebuvo nei stipraus lietaus, nei šalčio, o šiandien per procesiją į CIDO areną, buvo galima netgi išvysti saulę:)))
Nors savanoriai į nakvynės vietas grįžta maždaug 24.00, pavargę po ilgos sunkios dienos, skaudančiom kojom ir panašiai, bet visvien visų šypsenos plačios,  širdys didelės, o nuo mūsų giedamų giesmių kilnojasi Katedros stogas:) Žodžiu, dėkojame Viešpačiui ir džiaugiamės Juo bei vieni kitais!:)

Lietuvos Jaunimo Dienos - tai nuostabu, nepamirštama, kažkas uždegančio ir įkraunančio į mano bei manau visų mūsų širdis šviesos, gėrio, grožio.
Šios jaunimo dienos man jau yra antros. Be galo džiaugiuosi, kad turėjau galimybę jose dalyvauti ir dar labiau sustiprinti savo tikėjimą. Buvo nuostabu ir nepakartojama matyti daugybę jaunų žmonių, kurie susirinkę tuo pačiu tikslu. O tikslas - tai Jėzus, kuris mus visus suvedė į vieną vietą. Labai patiko visi užsiėmimai, Mišios, koncertai, šlovinimas. Grįžus taip gera visiems pasakoti savo neišdildomus įspūdžius bei nuotykius :)
Tikiuosi šios jaunimo dienos dar labiau visus įkvėpė mylėti ir nešti tikėjimą :)

Kaip sunku patikėti, kad viskas jau baigėsi:) Jaunimo dienos praūžė šviesos greičiu, minios jaunų žmonių dingo iš Panevėžio taip pat greit kaip atsirado. Miesto gatvės vėl liko tokios pat tuščios kaip ir buvo, bet širdis - atvirkščiai, prisipildė krūva prisiminimų bei įspūdžių, kurie išliks dar ilgai... Per tas dvi dienas visko įvyko tiek daug, kad sunku apsakyti.
Galiu pasakyt tiek, kad viskas, ką gavau, patyriau per šitą laiką, ne vieną kartą pranoko visą įdėtą darbą ir jėgas:)
Galbūt trūko laiko, sustoti, apsidairyti, "suvirškinti" kas įvyko, ar pabūti tyloje. Bet buvo taip nuostabu matyti tiek daug jaunų žmonių, susirinkusių dėl Jo, jaunų žmonių, kurie tiki taip pat kaip ir tu, kurių rankos kyla į tą patį Viešpatį ir kurie su džiaugsmu šlovina Jo vardą. Maldos bendrystė su visais tais jaunais žmonėmis ir jausmas, kad Jis yra šalia, kad laiko už rankos ir  nepaleidžia. Susitikimas su Jėzumi. Tai visuomet nuostabiausia, kas gali būti:)
O dabar, kai viskas baigėsi, svarbiausias darbas, neiššvasityti visų malonių ir dovanų, kurias gavom per šias dienas. Toliau nepaliaujamai artėti prie Jo ir atsiduoti Jo valiai.
Džiaugiuos ir dėkoju Jėzui.
:)

Nieko nesitikėjau, o Dievas kaip tyčia davė tiek daug :)  Nepakartojama, kai tokia minia jaunų žmonių tampa VIENA su Jėzaus pagalba :)

Kada Jaunimo dienos Kaune? 2012 m? :)