Dažniausiai ištariami niekuo neišsiskiriantys maldos žodžiai, tačiau jos galiai apsakyti paprastų žodžių neužtenka. Malda man yra ne kartą padėjusi, o kiekvienąsyk vis labiau stebiuosi jos galia. Labai norėtųsi išgirsti ir apie Jūsų maldos veiksmingumą. O gal kas nors išdrįstų paprieštarauti maldos galiai? :)

PT portretas

Maldos galia

Šį liudijimą - Tėvuko pasakojimą - užrašė dukra Meilutė Parašinskienė (Elektrėnai)

Norėčiau pasidalinti mintimis apie tai, kaip malda išgelbėjo žmogaus gyvybę. Mano Tėvukas Jonas Cikanavičius, iš Beižionių parapijos, pasakojo, kaip jis tarnavo 16-toje Lietuvos divizijoje, tuo metu kai į Lietuvą atkeliavo Rusijos kariuomenė ir prasidėjo Lietuvos okupacija. Rusijai okupavus Lietuvą iš karto buvo pakeisti kariuomenės vadai (Lietuvos karininkus suėmė ir išvežė), o visi tarnavę eiliniai kariai prievarta buvo palikti toliau tarnauti, tik perrengti į Sovietų armijos karių uniformas. Lietuvos 16-toji divizija buvo performuota į Sovietų Sąjungos kariuomenę.

Prasidėjus II Pasauliniam karui, jie buvo pasiųsti kariauti kaip Sovietų Sąjungos kariai. Tėvukas pasakojo, kad jis, kaip Sovietų Sąjungos karys buvo nukeliavęs net iki Smolensko (Rusija), bet niekada nebuvo iššovęs iš ginklo.

Prie Smolensko 1941 metų vasarą jų dalinys papuolė į nacių kariuomenės apsuptį ir jie buvo paimti į nelaisvę. Vokiečiai juos uždarę išlaikė 3 paras, o po to nutarė visus sušaudyti. Tačiau prieš tai jiems liepė išsikasti duobę, kurioje jie būtų palaidoti. Iškasus didžiulę duobę, Tėvukas kitiems keturiems į nelaisvę patekusiems lietuviams pasakė:

- Broliai, lietuviai, atsiklaupkime ir prieš mirtį pasimelskime...

Tėvukas visą laiką ant kaklo nešiojo škaplierių (du medžiagos gabalėliai su Jėzaus ir Marijos vardų inicialais, sujungti juostele), o kišenėje turėjo rožinį. Visi atsiklaupė, persižegnojo, Tėvukas paėmė rožinį, pabučiavo škaplierių ir visi garsiai pradėjo melstis Rožinio maldą lietuvių kalba. Ir tuomet tiesiog įvyko stebuklas! Prie jų priėjo vienas vokiečių karininkas ir 'darkyta' lietuvių kalba pasakė:

- Lietuviai, kelkitės ir aš jus paleisiu namo!

Visi lietuviai be galo apsidžiaugė, bet iš karto pagalvojo, kad vokietis tiesiog pasijuokė iš jų.

Tačiau paskui anas paaiškino, kad jis truputį mokąs lietuvių kalbą, nes gyveno Lietuvoje, kai vokiečiai buvo užėmę Klaipėdos kraštą (Mėmelį). Karininkas juos nusivedė į būstinę, išrašė pažymėjimus ir paleido į namus. Tačiau ne visiems pavyko pasiekti Lietuvą. Grįžo tik dviese, kiti išsekę mirė pakeliui į namus.

Keliavo jie tik naktimis, nes bijojo pakliūti į rusų ar baltarusių rankas, kurie galėjo susidoroti su jais kaip su Tėvynės išdavikais. Dieną slėpdavosi miške. Valgyti nieko neturėjo, pas žmones eiti prašyti maisto irgi bijojo. Visą kelią maitinosi tuo, ką rasdavo miške - augalų šaknelėmis, uogomis. Prieš miegą, nors ir labai pavargęs, Tėvukas sukalbėdavo dalį Rožinio.

Namus pasiekė maždaug po trijų mėnesių labai išsekęs, bet gyvas. Kaip Tėvukas liudijo, po to atsitikimo jis dar labiau tikėjo į Dievą ir visus to mokė. Kiekvieną dieną kalbėdavo Rožinį. Kartu su žmona išaugino 11 vaikų ir sulaukęs 89 metų iškeliavo į Amžinybę.

AMI portretas

Prieštaravimas

Ar  tyla reiškia, kad prieštaraujame maldos galiai ir ji yra tik formalumų atlikimas prieš Dievą? Tada apklausoje, ten kur rašoma 'prievolė'  neturėtų būti nulio:)

RU portretas

Pokalbis

Esu įsitikinusi, kad jokiu būdu negalima paversti maldos formalumu. Kol tai bus tik formalumas, negalime tikėtis maldos veikimo. Čia kaip su dirbtinėm gėlėm: kaip tikra, bet negyva..:) Maldai galios suteikia vidinis susikaupimas ir nusiteikimas, kurį sąlygoja stipri proto ir širdies jungtis. Man malda labiau primena pokalbį su Dievu, ieškant Jo valios.

AMI portretas

Kaip tikra

Kaip tikra, bet negyva... Stipriai pasakyta:) 

Bet gal geriau nors kokia nors malda nei jokios..?

mm portretas

Geriau

Gal geriau jokios... Manau, kad Dievui nereikia duoklės. Jam nereikia formalumų. Suvaidinto nuoširdumo... Galėčiau tęsti...

AMI portretas

Na

Na mes čia kalbame apie pažengusius maldoje, todėl galime sakyti - geriau jokios. Bet pvz. kai aš buvau vaikas, tai tikrai tik mintinai mokėjau poterius ir berdavau, nes viena ausim tėvas klausydavo. Bet taip kartodama ir  kartodama vieną dieną pradėjau girdėti vieną kitą maldos žodį. Dar po dešim metų, dar ir pradėjau suprasti vieną kitą žodį... O atėjo laikas ir labai prireikė to žinojimo, kad yra maldos ir jų mokėjimo mintinai. O kiek tokių suaugusių po šiai dienai?..Todėl ir sakau, kad gal geriau nors kokia nors malda, geriau atėjimas į Mišias nesuprantant, nei visai neėjimas. Ar ne taip?

mm portretas

Skirtumas

Taip. Tik aš čia apie vaidybą truputį užsiminiau... Yra skirtumas tarp vaikiško nesupratimo ir apsimetinėjimo. Vaikai (nesvarbu, ar jauni savo amžiumi, ar jauni tikėjime) taip mokosi. Man tas jų nuoširdus nesupratimas atrodo labai gražiai. Tai jų kelias. :) Tačiau yra ir kita grupė žmonių. Tų, kurie jau nebėra vaikai ir yra kiek labiau pažengę. Kartais jie suprasdami paverčia maldą formalumu. Nežinau, gal dėl tingėjimo, dėl baimės ar dėl nepasitikėjimo. Tai jau negražu. :) Nežinau, ar Jėzui irgi taip atrodo...

AMI portretas

Jėzui

Jėzui... čia jau mes riboti.

Įdomu kaip kitiems šios svetainės mirtingiesiems atrodo:)

mm portretas

Įdomu

O kaip Jums atrodo?

RU portretas

Geriau

Geriau nors kokia malda, geriau atėjimas į Mišias... Geriau, nes tai visdėlto ženklai, kad yra poreikis maldai, kad yra Dievo kvietimas į savo gyvenimą. Kad jau kalbam apie maldos galią, tai tas pojūtis ateina tikrai ne iš kart. Kaip ir daugelis dalykų gyvenime, turbūt, pirma yra išmokstami, o tik paskui pritaikomi. Taip ir su malda. Naujos patirtys, išgyvenimai atrakina vis kitų maldos žodžių galią. Ir taip iki laikų pabaigos.

PT portretas

O kas yra duoklė?

O kas yra duoklė? Kai nesigauna mano malda, kai nesilieja, nieko nejaučiu, jaučiuosi pasimetęs tarp visų žodžių ir tylos Dievas juokiasi iš manęs kaip? taip :) ar taip :D ar taip :DD? Tikiu, jog Dievui ne mano pasimetimas svarbus, ne tai kaip aš protingai ar neprotingai Jam pašneku, net ne mano jausmai, bet vien tai, kad aš ateinu pas Jį. Toks koks esu, koks tuo metu galiu būti, net su suvaidintu nuoširdumu (jei nuoširdžiai suvaidinta)...

AMI portretas

Man

mm klausia kaip man atrodo? Man atrodo, kad Jėzus mus sužvejoja anksčiau, negu mes Jį :)

Laimutė portretas

Malda

O aš tai visai su Juo nešneku. :) Tiesiog aš žiūriu į Jį, o Jis į mane. Kartais stengiuosi Jį išgirsti, kartais-ne. Teisingai Jūs sakote, be suvaidinto nuoširdumo. Na, tokia, kokia esu: vaikiška, dar tik ieškanti Jo, beveik niekada Jo neišgirstanti ir naiviai tikinti, kad tai Jis priima, kaip maldą, o ir pati tuo tikiu. Nes man dar per sunku melstis taip, kaip reikia...

mm portretas

Gal...

Nuoširdžiai suvaidintas nuoširdumas? :) Na, tada galbūt ne... Nes ateini pas Jį. Bet būna situacijų, kuomet nei širdimi, nei protu neateini ir nenori ateiti. Pavyzdžiui, gali sukalbėti rožinį, bet neišgirsti nei vieno tų maldų žodžio. Kalbi, nes manai, kad reikia... Kalbi, bet nesimeldi. Ir mintys tuomet klaidžioja, kur tiktai nori... Nežinau, gal tokia malda ir yra duoklė. Tik ar štai tokios maldos Jam reikia? Ar tokia malda kažką keičia? Hmz...

RU portretas

Am

Kai Dievą išvesime iš kantrybės tik išoriniais pamaldumo ženklais, tada Dievas prabils kaip Amoso pranašystėj...

(Am 5, 21-23)

Laimutė portretas

Kantrybė

Dievo kantrybė, kaip ir gerumas, neišmatuojami... Taip, kad tikrai Jam tas negresia.:)

O kas dėl Rožančiaus kalbėjimo, tik kad kalbėt, jaučiuosi didvyrė, sukalbėjusi, na, tuos tik keturis pirmuosius poteriukus. :) Ir tikrai nemanau, kad Jam aš esu mažiau brangi už tą, kuris nesuprasdamas, atkalba visas Rožinio dalis.

mm portretas

Aš irgi tikrai nemanau... :)

RU portretas

Matai

Jei jau esame tikri dėl Dievo kantrybės, tada būkim tokie, kokie esam, ir neškim Jam savo maldų atnašas nematuodami, kiek šiandien įdėjom širdies į savo maldą.

AMI portretas

Painiava

Tai jau dabar visai susipainiojau... O galvojau, kad apie ką ką, o jau maldą bus paprasčiausia kalbėti... Kas čia norėtų ir galėtų apibendrint?:) Tai eiti man dabar melstis ar nebūtinai:)

RU portretas

Taip

Daryti taip, kaip AMI darytų..:))

AMI portretas

Siūlau

Siūlau diskusiją pratęsti rytoj vakare:)

Labai lauksiu:) Labanakt!

Laimutė portretas

Kantrybė

Dievo kantrybe neabejoju... Kiek sykių aš ją jau bandžiau, niekada dar nenuvylė.:)  Ir dar galo nesimato. Gal būt už tai Jį aš ir myliu.

AMI portretas

Meilė

Na, kadangi prisipažįsti Jam meilėje kaip mažas išdykęs bet mylintis vaikas, tai ir kantrybė dar tveria:)

Bet atmink, kad yra pasakyta Negundyk Viešpaties, savo Dievo.

Čia ir apie tavo motociklą. Ir dar įsiklausyk, kad tyla gali būti atsakymas dėl motociklo:)

Laimutė portretas

Meilė

Bet kažkodėl tai pilotuoti lėktuvo noro nėra, vadinasi, Dievas žino ką daro, kaip gi kitaip?:)

 Nežinau, dar kiek tai lauksiu, o po to jau suvedinėsiu galus su Juo. Arba - arba.

Parašysiu, kaip seksis...:)

AMI portretas

Kartais

Kartais Piktasis paradui vadovauja, nebūtinai Dievas troškimus siunčia:)

Laimutė portretas

Malda

Gerus troškimus visada tik Jis dovanoja, o va, kas mano maldos paradui vadovauja, tai reik pagalvoti...:) :) :)

Laimutė portretas

Lygiava

Bet ir nepavargsti gi lygiuotis į Jėzų... Atkakli esi.:)  ("nežinau, ar ir Jėzui taip atrodo").

Man mažiausiai gyvenime tai rūpi. Jam reikėjo manęs, aš esu... O visa kita Jo valioje...

mm portretas

Atsiprašau

Atsiprašau. Neberašysiu.

Laimutė portretas

Sorry

Ne, kodėl, rašyk. Protingos tos tavo mintys, smagu pasiskaityti. (tik citatų mažoka :))

mm portretas

Kokių

Kokių citatų?

AMI portretas

Auksas

Laimute, tu - auksas, tik niekur nepradink:) Kaip lydekaitė, kad karosai neužmigtų...

Tu tikrai rūpi Jėzui, todėl čia su mumis ir esi:)

mm portretas

Ar

Ar čia nesislepia ironija? Ar čia aš kažko nesuprantu? Ar man tiesiog šiandien bloga diena pasitaikė ir aš to dar nesuprantu? :) Atsiprašau, jei skamba nepagarbiai...

AMI portretas

Ne

Kodėl nepagarbiai? Labai pagarbiai:) O diena tau fantastiška pasitaikė:)

mm portretas

Nebežinau

Nebežinau jau... :) Gerai, nebegadinsiu aš čia geros temos. Viskas. :) Žadu pasitaisyti...

Laimutė portretas

Viltis

Ačiū iš visos širdies!

Savaime taip gaunasi...

RU portretas

Trumpai

Turbūt yra dalykų, kuriems jėgų neturėtų pritrūkti...

AMI portretas

Jėgos

...tai jau tikrai, be jokios abejonės:)

vilma k portretas

Gera

Maldoje leidžiu kurti... Tai laisvė.  Dedu žodį po žodžio, kartais nesąmonė gaunasi... Ir pasijuokiu, ir paverkiu, ir pasidžiaugiu kartu su Juo. Manau ir Jam patinka, kol kas nesiskundė:) Ir man gerai...

AMI portretas

Žinia

Šiandien  išgirdau, kad Teresė Avilietė yra pasakiusi: svarbiausia maldoje yra suprasti, kad kalbiesi su tuo, kuris tave myli. Man tai čia super! O kaip jums?

RU portretas

Ir dar

Dar pridėčiau ir Kurį tu myli.

AMI portretas

Nežinau

Nežinau ar sutikti su tuo:)  Tiesiog kai aš myliu, tai kalbėdama tam kurį myliu, bet nesu tikra ar jis mane myli, esu kiek suvaržyta, stengiuosi patikti, būti geresne, nei esu. Bet kai kalbu tam, kuris mane myli, tai esu tokiam komforte, kad negudrauju, nevaidinu geresnės, nes mane myli visokią ir aš galiu turėti net mėlynę po akimi, bet būsiu gražiausia ir mylimiausia:)

Labiau linkstu link Šv. Teresės pasakymo:)

RU portretas

Ryšys

Aš neabejoju Dievo meile, tačiau jei kalbame apie meilės ryšį, tai juk negali vienas saitas plevėsuoti vėjyje..:) Dievas myli mane ir aš Jį myliu. Šis ryšys yra tamprus. Mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi...

AMI portretas

Mylimi

Tai ir kalbame apie abipusę meilę. Bet  žinojimas, kad mus tikrai myli ir myli  amžina meile mus padaro laisvus.

RU portretas

Mylimi 2

Meilė man labiau asocijuojasi su pajautimu, o ne su žinojimu. Čia vis širdies reikalai...:) Man labai patiko kartūzų vienuolių trumpas, bet labai talpus meilės apibūdinimas - Meilė yra ir sąlyga, ir atpildas.

AMI portretas

Pusiausvyra

Sako jausmai apgauna... Kaži kas čia galėtų neklystančiai rodyti kelią?:)

Gal laikykimės tada vidurio: ne žinojimas ir ne pajautimas, o supratimas.

RU portretas

Už jausmus:)

...vis norisi rasti saugų vidurį... Kieno gi glėby mes galime pasijusti saugesni?..:)

AMI portretas

Ooo!

Oooooooo! Nesakyk taip! Dar gaidžiui nepragydus....

RU portretas

Iš laiškų

Tai kiek kartų iki gaidžių giedojimo dar turiu už jausmus prabilti?...:)

Tačiau visa mes lengvai nugalime dėlei to, kuris mus pamilo. Ir aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės , nei jokie kiti kūriniai negali mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje. 
(Rom 8, 37-39)

AMI portretas

Neneigiu

Taip, dėl to kas šv. Rašte parašyta aš tikrai nesiginčiju. Bet ar gyvename taip, kaip parašyta? Pavyksta?:)

mm portretas

Ne

Nelabai pavyksta, bet argi dėl to mes būsime atskirti nuo Dievo meilės? Atsiprašau, kad įsiterpiau čia tarp Jūsų... ;))

AMI portretas

Tikėkime

Tikėkime, kad ne, bet stengtis vis vien reikia:)

RU portretas

Siekiamybė

Sakyti, kad lengvai pavyksta gyventi taip, kaip parašyta Šv. Rašte, nebūtų tiesa. Tačiau tai yra gyvenimo siekiamybė, sielos kryptis. Nors ir nedidelių pergalių pavyksta pasiekti, tačiau jos teikia ne mažesnį džiaugsmą.

AMI portretas

Grįžimas

Grįžtant prie forumo temos, tai peržiūrėjau mūsų visų čia išsakytas mintis ir...  Vis tik svarbiausia yra ateiti pas Jį, nes ateidami prisipažįstam meilėje (suprantam tai ar ne) ir pripažįstam, jog Jis myli :)

Karolism portretas

Akivaizdoje

Šiandien maldoje ypatingai pasijutau Dievo akivaizdoje. Tiesiog... :) Dievas juk į mus žvelgia kiekvienos maldos metu, ir ne tik maldos, tačiau ne visada tai pastebime, o kai pastebime, reiškia gavome malonę. :)

Tikrai, iš jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės. (Jn 1, 16)

Karolism portretas

!!! Išlaisvinimas

Radau šį straipsnį. Manau, kad kiekvienas turi jį perskaityti.

Jau nebebūk netikintis - būk tikintis. (Jn 20, 27)

mm portretas

Nieko

Nieko mes neskaitom... Niekas mums neįdomu... Viską mes jau ir taip žinom...

grazina portretas

Eilėraštis

Kiekvieną dieną sutinku
Tiek skubančių, tuščių veidų.
Ir norisi sušukt: sustokit!
Kur skubat? Žmonės, pagalvokit!

Atsakymą žinau gerai,-
Taip reikia, nes tokie laikai.
Sustosi - tuoj pralenks kiti.
Ir liksi vienas pakely.

O kad žinotum tu, kaip žiauriai klysti,
Kai kasdienybėj savo Dievo nepažįsti.
Tikrai - pasaulis toks, tokie laikai,
Jei iš gyvenimo tu Dievą išvarai.

O Jis kantrus, Jis ištikimas esa,
Jis laukti nepavargsta niekada.
Ir jei širdy yra tikėjimo nors lašas
Ateis ir pasiliks Jis tavyje.

Ir lašas virs gilia malonių jūra
Suprasi, ką šioj žemėj tu veiki,
Jausi, kaip meiliai į tave Jis žiūri,
Kiek meilės ir ramybės Jo širdy.

Suprasi, kaip beprasmiška skubėti,
Kaip palaiminga, tiesiog būti šviesoje.
Ir tai nereiškia, kad neteks kentėti,
Bet patikėk - daugiau nebūsi tamsoje.

Jei kartą Jį į širdį įsileisi,
Jei palytės tave Jo meilė ir šviesa,
Tai, patikėk - nebenorėsi Jo paleisti,
Nes Jis Gyvenimas ir Kelias ir Tiesa.

Arūnė portretas

O kad žinotum tu

O kad žinotum tu, kaip žiauriai klysti,
Kai kasdienybėj savo Dievo nepažįsti.

Šitos dvi eilutės kažaip labai stipriai ir labai man. Tikrai būna, kad Jo neatpažįstu kasdienybėje, smulkmenose, varguose... Ačiū :) Gal kas turi patarimų kaip atpažinti Dievą kasdienybėje? Arba, kad nesupratot, bet pasirodo ten buvo Jis? :)

Vilma portretas

Ačiū

Visų pirma ačiū Gražinai už eilėraštį! Čia sava kūryba? Jei taip - man labai patiko. Jei ne - man vistiek labai patiko :) O Arūne. Tu mane žinai, bet pasikartosiu dar... Taip, man taip buvo ir tebėra. Anksčiau vadindavau Jį sutapimais, atsitiktinumais, sėkme ir t.t. bet net dabar kartais nenoriu pripažint, kad tai Jis - kartais žiūriu pro pirštus ir galvoju pasisekė :)

grazina portretas

Taip

Taip. Čia sava kūryba.Tai dvasinių pratybų pasekmė:)

antanas portretas

:)

Kad daugiau tokių pasekmių.

Aurelija portretas

Žinai, Arūne, yra labai gražu

Žinai, Arūne, yra labai gražu, kad galime kasdien klausti - "o šiandien, kurioj vietoj Tave sutiksiu?". Svarbiausia neleisti širdžiai užmigti - aš taip manau. Jeigu širdis klausia, jeigu ji nori pažinti - tada valio. O man Dievą kasdienybėj padeda atpažinti žmonės, įvykiai, kai juos stebi, kai klausi, atrodo negauni atsakymo, o po kurio laiko supranti, kad atsakymas buvo duotas iš kart.

Todėl esame vieni kitiems duoti, kad padėtume. Draugai - liudytojai. :] Ir kokia dovana, kad vieni kitus gavome.

Aš ir pati neseniai atsibudus, nes taip užmigus buvau, į viską žiūrėjau, kaip į problemas ir rūpesčius, mokslai buvo visiškai nusispjaut, nes ale pavargau :].

Neįmanoma pavargti nuo Dievo. Reiškias gyvenau kažkuo kitu. 

Ir labai dažnai Velykų laiku skambėjęs klausimas - "KO IEŠKOTE?". Ar girdėjot jį? Taip dažnai Evangelija jį kartojo. Ir tada savęs paklausiau - "tai, ko gi tu ieškai?" :]

Ir yra taip gražu, kai vėl supratau (kažkada jau suprastą dalyką), kad ieškau Kažko, kas padėtų mėgautis paskaita, mokslais vienai ar kartu su kitais, kažko, kas padėtų tikrai, nuoširdžiai, visiškai išgyventi santykius su pačiais brangiausiais draugais; ar ir ne tokiais brangiais, kurso draugais, universiteto dėstytojais; ieškau Kažko, kas mane išlaisvintų, kad nebūčiau sutrypta bjaurių ar gražių dalykų, bet laisva gyventi tiesa, mėgautis viskuo nepriklausomai nuo pasisekimo; ieškau Kažko, kas man šią akimirką užpildytų gyvenimą ir nereiktų laukti rytojaus; noriu laisvai, tikrai ir amžinai būti mylima ir mylėti žmones ir dalykus. To ieškau pas Tą, nuo kurio visiškai priklausau, ir tai mane sujaudina iki ašarų :]

Arūnė portretas

Tuose

Tuose moksluose tai praraja tokia... Ypač kai velnias kiša į galvą mintis, jog reikia stengtis dėl ateities, dėl kažko kito, bet nesidžiaugti šiandiena... Praeitą sekmadienį bažnyčioje prie manęs sedėjo tokia moteris, o jos šypsena buvo tokia švelni, artima, rūpestinga, jaučiausi kaip su artimu žmogum. Šypsena galingesnis dalykas nei galvojau. :)

Aurelija portretas

Tai todėl mums ir reikia

Tai todėl mums ir reikia žmonių, kurie nuolat primintų, kodėl kasdien keliamės, kodėl turiu eiti į mokyklą ar prižiūrėti brolį/sesę :] 

Tai dar kartą parodo, kad vieni mes negalim nieko. NIEKO. :]

Karolism portretas

Juk mes jame gyvename

Juk mes jame gyvename, judame ir esame (Apd 17, 28). Ir kasdienybėj, ir ne tik mes visada Jame. Jis - mumyse, o mes - Jame. :) Jo atpažinimas kasdienybėje yra dovana :)

vilma k portretas

Jėzau, gelbėk Kalėdas

Skubame, nebesuspėjame, lakstome po parduotuves, puošiame eglutes, ruošiame dovanėles ir giedame "Tyli naktis". O paslaptis apie Dievo sūnų, kuris dėl mūsų tapo žmogumi, dažnai lieka tik dekoracija ir sentimentalumas.

Jėzau, mes nusikalstame. Norėtume vertai švęsti šventes, nesitenkindami tik dovanomis. Jėzau, padėk mums, kad Kalėdų seneliai neužgožtų šventės prasmės. Padėk mums šiose šventėse neprarasti sąmoningumo. Padėk mums susiprasti ir viską pradėti iš naujo.

Dovanos tada bus meilės ženklas, kai remsimės Tavo meile.

Jėzau, gelbėk Kalėdas, išgelbėk mus. Juk tam Tu tapai žmogumi.

mm portretas

Taikliai

Taikliai!

RU portretas

Mes - aš

Nežinau, ar teko matyti filmą "Kaip Grinčas Kalėdas vogė", bet čia kaip tik apie tai... :)
Et, neišvengsim to šventinio šurmulio.
O jeigu ištversiu be murmėjimo ilgoje eilėje prie parduotuvės kasos, pakelsiu nukritusią pirštinę, padovanosiu šypseną  - tai jau lyg ir prisidėsiu prie Kalėdų gelbėjimo plano.
Kaip aš galiu gelbėti Kalėdas?

web sprendimas c-4