-
Būk išaukštintas, Viešpatie, savo jėgos! Giedosime, šlovindami Tavo didžius darbus. (Ps 21, 14)
Vaizdai
Atsimenu per renginius būdavo toks užsiėmimas, kai gaudavom meditacinius paveikslėlius ir žvelgdami į juos galėdavom gilintis į įvairias tiesas ir apmąstymus...
Radę tokių paveikslėlių, kurie turėtų meditacinę vertę galėtume pasidalinti čia :)
- Norėdami komentuoti, prisijunkite.
Būki kantrus iki mirties ir suteiksiu tau gyvybės vainiką
Naujausia galerija
Apklausos
Nariams
Šiuo metu svetainėje
1 narys ir 6 svečiai.
Kitos svetainės
Biblija - Šventas Raštas
Katalikų Bažnyčios Katekizmas
Vatikano II Susirinkimo dokumentai
Vatikano radijas
Kaišiadorių vyskupija
Palaimintasis Teofilius Matulionis
Palaimintasis Mykolas Giedraitis
Pivašiūnų šventovė
Katalikai.lt
Marijos radijas
Katalikų pasaulio leidiniai
Socialinis Bažnyčios mokymas
Gyvenimo ir tikėjimo institutas
Natūralus šeimos planavimas
Naprotechnologija
Nevaisinga šeima
Nebijok vėžio
Bernardinai.lt
Kunigų seminarija
Egzorcistų asociacija
Pašvęstasis gyvenimas
Gailestingumo versmė
Guronių rekolekcijų namai
Vievio parapijos bendruomenė
Kaišiadorių parapija
Elektrėnų parapija
Vievio parapija
Kazokiškių bažnyčia
Žiežmarių parapija
Merkinės parapija
Širvintų parapija
Jiezno parapija
Giesmės.lt
Jėzuitai
Prašau medituot :)
Prašau medituot :)
Geras
Šitas geras :)) Va čia tai pasitikėjimas.
Štai
Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi. (Apr 3, 20)
Salduuu :/
Salduuu :/
Kartais
Kartais gal ir reikia persaldinti ar neįdėti cukraus, kad pajustum naują skonį:)
Argi?
Argi? Kai jau per saldu tai ar gali būt dar koks skonis? (:
Na, taip
Na, taip. Tada skonis 'per saldu' :)
Skonis
Kai pabosta sūrumas, rūgštumas ir kartumas, tai tas saldumas būna toks gėris...:)
Kermošinis saldainis
Man saldumas kažkodėl sukelia atmetimo jausmą. Kažin, ar galima jį pavadinti gėriu? Saviapgaulė. :)
:)
:)
Čia galima pritarti
Čia galima pritarti Povilui... Pati mintis savaime yra lyg ir skatinanti susimąstyti, tačiau tokie ir panašūs vaizdeliai yra taip pateikiami, kad tampa tarsi 'nuvalkiota mazgote', o Jėzus kažin ar yra 'kažkokia mazgotė'..? Prisižiūrėjęs tokių vaizdų, nejučiomis pradedi mąstyti jog ir pati religija yra daugiau komercinis popsas nei solidi tikėjimo išraiška...
Gerai
Gerai gerai. Nors pati ir neįžvelgiu to, apie ką čia rašot, ir turbūt neįžvelgsiu, bet džiaugiuosi, kad dalinatės tomis mintimis, kurios kyla. Ačiū. :)
Apsauga
Nežinojau net į kurią temą įdėti, bet internete radau labai mielą paveikslėlį :)
Na, čia angliškai, bet gal suprasit ;)
Man patiko!
Man patiko! :) Ypač tas, kur "Why"? Dažnai galvojam, kad viską žinom. :)
Kartais taip būna
Kartais taip būna - nežinai ką daryti...
O kartais - tiesiog nežinai ką veikti.
Kai nžn
Labai gera nuoroda kas žino ką daryti:)
Ji
Ypač spalio mėnesį prisimenam, kad Ji žino kaip ir ką daryti. Mums tereikia pasitikėti, kad mumis bus pasirūpinta. :)
Ypač spalio
Ypač spalio? O aš sakyčiau visados:)) Nes niekada negali žinoti nei dienos, nei valandos...
Priminimui
Čia tik šiaip, priminimui. :) Juk esam linkę primiršti ir tai, ką žinome.
Leidęs
Leidęs savo Sūnui numirti, Jis išgelbėjo mane... Ar aš tai priimu kiekvieną dieną? Kad už mano nuodėmes kentėjo Kitas? Kad aš buvau išgelbėta NEKALTU krauju? Ir kad turiu stengtis, nes kitas stengėsi už mane... Nesvarbu, ar man pavyksta, ar ne, tačiau stengtis...
Ar Dievui buvo lengva?
Hm... Man kartais atrodydavo, kad Dievui juk nebuvo sunku atiduoti savo vienintelį sūnų, nes, na, Jis juk Dievas ir Jis juk žinojo, kaip viskas bus. Kad Jo sūnus prisikels. Bet ar tikrai Jis tai žinojo? Nes po šito video pagalvojau, kad tas apsisprendimas Jam galbūt buvo pats sunkiausias. Atiduoti savo sūnų už mane, depresuotą, nuolat besiskundžiančią ir kartais dažnai savanaudę.
Už
Už Tavo ir mano netobulumą... Todėl ir esam taip reikalingos Jo Sūnaus. Juk dažnai "tobuliesiems" ir savęs pačių užtenka. Kam tas Dievas?
Griūk
Na, Vilma, griūk negyvas... Žinoti tai Jis žinojo, kad Sūnus prisikels, bet prieš prisikėlimą dar buvo kančia ir Kryžiaus kelias. Manai tai maža? Ar atiduotum kankinti savo nekaltą vaiką už kitus kaltus net ir žinodama, kad jis išgyvens? Ar bent sutiktum, kad tavo vaikas darželyje būtų nubaustas ir liktų be pietų už kito vaiko kaltę? Tikrai ne. Kaip mamos elgiasi, kai darželyje, kieme jų nekaltą vaiką kaltina? Kaip liūtės gina! Ar atiduotum nekaltą savo paauglį sūnų dešimčiai metų kalėti už kaimyno narkotikus pardavinėjantį sūnų? Ką išgyventum? Dabar pasižiūrėkime, kaip Sūnus turėjo žvelgti į savo Tėvą, kuris sako jam į akis, kad Jį myli, bet aukoja... Kaip žiūrėtų į tave tavo nekaltas vaikas, kai tu taip jį aukotum už kitą? Pridėk prie viso to patyčias, nedėkingumą, plakimą iki kraujo... Et! Dievas didis ir nesuvokiamai beprotiškai mylintis...
Daai....
Daai....
Šnekat apie Dievą kaip apie kokį žmogų :)))
Sunku - nesunku, myli - nemyli, gali - negali, žino - nežino...
Kalbos
Oi, dar daug reikia pasikalbėt su Dievu, kad pasakyt ką nors apie Dievą. :)
O tas 'daai' skamba visai kaip toks hebrajiškas žodis...
Jei ką
Tai taip ir yra: tikras Dievas ir tikras Žmogus:)
Ei, ei!
Ei, ei! Tėvas - tikras žmogus? :))) daai...
Ne?
O tai ne? Ir ko jus ten moko...:) dyvų-dyvaai...:))
Vis bandom :)
Ko gero, genami nenumaldomo troškimo ieškoti Dievo veido, mes bandom paspėlioti, taikydami žmogiško - žemiško gyvenimo analogijas.
Sąlyga
Dievas taip pamilo... Į meilę galima atsakyti tik meile. Stengtis mylėti nereikia: arba myli, arba ne. Nebent reikia stengtis nenusisukt galvos iš meilės. :) Nemylėdami, neišmąstysim nei Dievo minčių, nei Dievo jausmų (lyg tai būtų apskritai išmąstoma), tik kaktoj gilią raukšlę įsigysim. Nemanau, kad nuo to Dievui atrodysim mielesni. :)
Į dangų
Nekreipkit dėmesio, kad čia albumo viršelis. Bet užtai koks iškalbindas vaizdas :]