Matoma - nematoma... Nėra nieko nematomo, kas nepasidarytų matoma:) Ką paslapčia pagalvojame - vis vien kartą iškils visiems matomai:)

Kai einu mieste gatvėmis, skverais, parkeliais, matau namus, gyvatvores, pilnas parduotuves prekių, riedantį transportą - pamąstau, kad visa, kas mus supa - sudaiktėjusios žmonių mintys.

Žiūrint į namą, galima sakyti, kad žiūri į architekto nuotrauką:) Iš pastato vaizdo gali pasakyti ar pastatą kūrė optimistas, ar romantikas, funkcionalistas ar parsidavėlis...Kai matau gražiai sutvarkytas gyvatvores, manau, kad kiemsargis - tikriausiai laimingas žmogus, o jei šleivai kreivai nukirptos - gal jo nieks nemyli, o gal šventė savo vardynas, o gal bandė naujas žirkles:) Kas ir kam prikūrė tiek daiktų parduotuvėse - dėl pinigų, iš meilės, iš būtinybės? Čia galima prisiminti Sokrato posakį 'kiek daug yra pasaulyje daiktų, kurių man nereikia'. O jau vairavimo maniera - tai, tarsi, vieša žmogaus charakteristika pirmame spaudos puslapyje:)

Bet aš čia kiek  'į šoną' :)