-
Parodyk man savo kelius, Viešpatie, mokyk mane savo takų. Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane, nes esi Dievas, mano Gelbėtojas. Tavimi visados pasitikiu. (Ps 25, 4-5)
Jaunimo kelionė į Rokiškį
Galerijų raktažodžiai
Naujausia galerija
Apklausos
Nariams
Šiuo metu svetainėje
Kitos svetainės
Biblija - Šventas Raštas
Katalikų Bažnyčios Katekizmas
Vatikano II Susirinkimo dokumentai
Vatikano radijas
Kaišiadorių vyskupija
Palaimintasis Teofilius Matulionis
Palaimintasis Mykolas Giedraitis
Pivašiūnų šventovė
Katalikai.lt
Marijos radijas
Katalikų pasaulio leidiniai
Socialinis Bažnyčios mokymas
Gyvenimo ir tikėjimo institutas
Natūralus šeimos planavimas
Naprotechnologija
Nevaisinga šeima
Nebijok vėžio
Bernardinai.lt
Kunigų seminarija
Egzorcistų asociacija
Pašvęstasis gyvenimas
Gailestingumo versmė
Guronių rekolekcijų namai
Vievio parapijos bendruomenė
Kaišiadorių parapija
Elektrėnų parapija
Vievio parapija
Kazokiškių bažnyčia
Žiežmarių parapija
Merkinės parapija
Širvintų parapija
Jiezno parapija
Giesmės.lt
Jėzuitai
Komentarai
Šiluma
Su džiaugsmu prisimenu šį savaitgalį. Nors bažnyčia buvo ledinė, bet manau, kad mes ją sušildėm savo šiluma, malda, vienas kitu ir šiltomis nuoširdžiomis šypsenomis. :)) Ech, kaip gera turėti vienas kitą. :)
Įspūdžiai
Pritariu Tau ;) Ten tikrai buvo šalta. Mus klebonas tikrai išlepino su šiltutėle Molėtų bažnyčia :)) Bet buvo tikrai gerai. Tikrai verta. Ačiū Robertai, kad mus pakvietė, pasirūpino mūsų visa kelione, šildė, maitino ir padėjo:)) Ačiū Povilui, kad leido, padėjo ir šiaip tėviškai rūpinosi visų (mūsų ir ypač instrumentų) saugumu :) Ačiū žmonėms, kunigams, kurie mus priėmė ir meldėsi drauge. Ypač jaunimui. Ačiū mūsiškiams :) Gera melstis kartu. Ir ačiū Dievui, kad teikia tokias galimybes.
Ačiū
Ačiū už Jūsų maldą, giesmę, liudijimą... Esate didžiulė dovana ir viltis Bažnyčiai. Jūs su tokia šiluma Panevėžio vyskupijos, Rokiškio dekanato jaunimui liudijote autentišką draugystę su Kristumi, drąsinančia "intensyviai žengti tikėjimo į Dievą keliu", kad net ir šaltis nebuvo kliūtis. Ir kaip mums buvo reikalingas šis Jūsų buvimas drauge! Jūsų liudijimas padėjote "kitiems jauniems žmonėms atrasti gyvenimo, gimusio iš susitikimo su Kristumi, prasmę ir džiaugsmą". Branginkite tai. Branginkite Tikėjimą. Branginkite vieni kitus. Susitiksime...
Aš irgi...
Aš irgi dėkoju Jums visiems:) Už tai, kad buvo nepaprastai gera būt kartu su Jumis maldoj. Kad šildėt tą siaubingai šaltą bažnyčią savo giesme - savo tikėjimu ir meile Kristui. Už tai, kad viskas buvo taip paprasta, nuoširdu ir labai gera. Gera pažinot Jus. Ir tikrai labai gražūs esat, nenustokit augti! :)
Pasidalinimas
Sunku kalbėt kiek daug jausmų, kiek potyrių ten buvo... Gal nuo pradžios. Taigi atvažiavo Roberta ir mes taip linksmai ją pasitikom, tiksliau išgąsdinom, bet taip linksmai. Pasiilgę buvom jos... Vaidinom džiaugsmingus, nors tikrai tikiu, kad prieš kelionę ne man vienai kojos drebėjo, buvo baisu, kad nesugebėsim, kad nepavyks melstis... Prieš išvažiuojant gavom pamoką nuo kunigo Povilo, jog važiuojam melstis ir svarbiausia yra mūsų nuolankumas ir malda. Jau kelionėje meldėmės, ir tai dar labiau sustiprino... Kelias ilgokas, bet neprailgo. Nuvažiavus pasitiko klebonas ir sveikindamasis visiem laužė rankas (nuotraukose - mūsų veidų išraiškos:)). Ir pagaliau - mes bažnyčioje. Prisimenu dešimtoje klasėje važiavau į ekskursiją, į Rokiškį ir bažnyčią lankiau kaip muziejų... O šįkart atėjau melstis ir taip kitaip viskas many... Sušalom per dvi minutes, bet šitą jau visi pasakė. Baisu buvo dėl aparatūros (kolonėlės neaiškius garsus leido) ir kad reiks giedot presbiterijoje, prieš visus, kad ir taip viskas dėmesį blaško, neišeina susikaupt... Sustojus bandžiau drąsint visus šypsena, gal net save taip drąsinau. Šypsotis Jėzui... Atiduoti viską Jam... Nežinau, man Mišios skriete praskriejo, nebebuvo svarbu jaučiu kojas ar ne. Šilta kitaip buvo... Atidavėm save, savo maldas, dalinomės tuo, ką tikėjom. Po Mišių visi tie patys, bet jau kitokie krovėm daiktus ir ėjom gerti arbatos. Šypsojosi visi, išore ar vidumi, jautėsi viskas... :)