-
Kai tu panorėsi melstis, eik į savo kambarėlį ir užsirakinęs melskis savo Tėvui, esančiam slaptoje, o tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins. (Mt 6, 6)
"Lietuva, Tėvyne mūsų..."
2010 m. liepos 6 d.
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną 21 valandą visoje Lietuvoje skambėjo Tautiška giesmė. Garbingai ir pakiliai molėtiškiai šią giesmę giedojo susirinkę Molėtų bažnyčioje.
- Norėdami komentuoti, prisijunkite.
Galerijų raktažodžiai
Naujausia galerija
Apklausos
Nariams
Šiuo metu svetainėje
0 narių ir 0 svečių.
Kitos svetainės
Biblija - Šventas Raštas
Katalikų Bažnyčios Katekizmas
Vatikano II Susirinkimo dokumentai
Vatikano radijas
Kaišiadorių vyskupija
Palaimintasis Teofilius Matulionis
Palaimintasis Mykolas Giedraitis
Pivašiūnų šventovė
Katalikai.lt
Marijos radijas
Katalikų pasaulio leidiniai
Socialinis Bažnyčios mokymas
Gyvenimo ir tikėjimo institutas
Natūralus šeimos planavimas
Naprotechnologija
Nevaisinga šeima
Nebijok vėžio
Bernardinai.lt
Kunigų seminarija
Egzorcistų asociacija
Pašvęstasis gyvenimas
Gailestingumo versmė
Guronių rekolekcijų namai
Vievio parapijos bendruomenė
Kaišiadorių parapija
Elektrėnų parapija
Vievio parapija
Kazokiškių bažnyčia
Žiežmarių parapija
Merkinės parapija
Širvintų parapija
Jiezno parapija
Giesmės.lt
Jėzuitai
Komentarai
oho
:) geeras.. tik vat va grįžau, o jau nuotraukos yra. Pirmą kartą dalyvavau tokioj iškilmėj. Gerai kad turim kažką vienijančio - vieną himną, vieną Bažnyčią, vieną Dievą... Tik gal dar nesirausiau taip giliai, kad įžvelgčiau tikrąją šio minėjimo prasmę. Kokia ji?
manau
Labai gražu, kad himno giedojimas pasaulio mastu, jau tampa tradicija.
Vilma, bent aš manau, kad šio minėjimo prasmė yra skatinti žmones vienytis, nepamiršti savo gimtųjų namų (kad ir kuriame pasaulio krašte tu randiesi) bei puoselėti šią gražią tradiciją :) Leisti suskambėti visam pasauliui vienu metu lietuviškai. Taip pat mane žavi tai, jog molėtiškiai šią skambią tautišką giesmę renkasi giedoti būtent bažnyčioje - Dievo namuose :) tai lyg ir suteikia vertę tautiškumui, - esame lietuviai, pasitikintys Dievo malone...
:)
Sutinku, Lolita, kad gražu tai, jog molėtiškiai renkasi giedoti bažnyčioje :) darom pažangą - šiemet netgi supratom į kurią pusę atsisukti :)))
taigi
na, nepavadinčiau to mūsų supratimu. Kiek pamenu, kažkas pasakė :) bet svarbiausia, kad atsirado labiau susivokiančių žmonių, kurie veda mus teisinga linkme, tobulėjimo link :)
Laimingi
Ir net ne kažkas :)) Laimingi mes, kol tokių yra.
laimė
Laimė ne tik turėti, bet ir neturėti, ir prarasti...
Sunkumai augina ir stiprina :)
Svarbiausia, kad turime Jį - Dievą,
kuris buvo, yra ir bus (su mumis).
mm :))
...priminei man giesmę - Šventas, Šventas, Šventas Dievas Visagalis, Jis buvo, Jis yra ir Jis ateis!
amen
...ir bus per amžių amžius. Amen.
Branginkime kun. Povilą
Branginkime kun. Povilą kol turime nes laikas piktas ir viskas keisis. Ar sugebėsime toliau eiti ir vesti kitus? Jis eina su Jėzumi. Mes einame iš paskos kun. Povilo, kun. Algio, diak. Lauryno. Kai jie pasitrauks iš mūsų gyvenimo ar mes vis dar seksime Jėzaus pėdomis?
Taip
Taip.
Pritariu
Branginkite visada, ką turite arčiausiai savęs... Kai mūsų bažnyčią (na mes tada taip jaunimas vadinome 1Alytaus bažnyčią) paliko Jūsų Klebonas K.Kazlauskas... ilgai jautėme tokią tuštumą širdyje ir visur kitur, nes jis buvo Švyturys, aplink save suburiantis tiek jaunimo ir žmonių, kad ne bet kas galėtų... Dar ir dabar, kai esu ne paauglė mergytė vis prisimena viskas... Iš jo lūpų vis skambanti daina "Kaip būdavo gera po liepom šakotom pavargusią galvą priglaust..." Ačiū Jums, kad buvote su mumis... Aš tikrai tik Jūsų dėka, Klebone, pajutau Dievo buvimą šalia, supratau Šv.Rašto teikiamą naudą... Tiksliau į viską pažvelgiau visai kitaip... Ir IKI ŠIOL nenustojau sekti Jėzaus pėdomis... Dabar Tikrai Tikiu, kad reikia Tikėti, Norėti, Svajoti, Dievą mylėti labiau nei save ir viskas gyvenime bus gerai...
Branginu
Jei būtum draugas, pasakyčiau, kad silpnas tavo tikėjimas, o dabar tegul būna taip, kaip yra.
"Kai jie pasitrauks iš mūsų gyvenimo ar mes vis dar seksime Jėzaus pėdomis?" Negi tik dėl jų tu seki Jėzaus pėdomis?!
Ir kaip iš vis kyla toks klausimas? Nebus jų, bus kiti dvasininkai, kurie galbūt dar stipriau ves mus tikėjimo kelionėje... Labai jau prieraišūs esame. Negerai, oi, kaip negerai...
P.S. Ir reikėjo čia man prieš miegą užsukti...
Aš pats
Stebiuosi, apie ką tik žmonės nepradeda kalbėti vaikščiodami po galerijas..:)) Manau, kad Laimutė yra teisi "pabardama" Antaną. Neaišku, kas iš kieno gyvenimo pirmas pasitrauks (čia skamba labai dramatiškai), tačiau yra labai nesaugu susieti savo tikėjimo tvarumą su konkrečiu žmogumi (žmonėmis). Galima tik su pagarba dėkoti tokiems žmonėms, kurie padėjo surasti kelią į tikėjimą. Tačiau toliau turime eiti patys. Tai ir būtų padėkos ženklas Jiems.
Geras... Nepulkit gi taip
Geras... Nepulkit gi taip žmogaus:) jeigu tik taip jis supranta tikėjimą, tai jau jo asmeninis reikalas. Kaip galbūt ir daugelio iš mūsų... Kai kas juk ir iš mūsų eina į bažnyčią tik dėl gražaus kunigėlio:), kitas - gal tik pliusiuko užsidėti ar pristatyti naujausią drabužių kolekciją;)
Tegu
Tegu eina kas dėl ko nori, svarbiausia - dėl ko pats eini ir kad eini...
Kryptis
Visi keliai geri, jei atveda į tikėjimą... Apgailestauju, jei kai kurie komentarai primena puolimą. Bet gal tai bus tik postūmis eiti pasirinktu keliu?:)
Iš
Iš meilės juk visas šitas sujudimas...;)
Jėga
:) taip, AMI, juk tai ir yra gyvenimo varomoji jėga. Sustoti negalima, o ir nesinori...
Nereikia
... ir nereikia:)
Ačiū
:) visada malonu turėti bendraminčių...
Man patinka jūsų komentarai
Man patinka jūsų komentarai :) atsiskleidžia Kristaus mistinis Kūnas :)
džiugu
Džiaugiuosi, Antanai, kad nesupykai ant mūsų (manęs). :) Būčiau dėkinga, jei truputį paaiškintum, kaip atsiskleidžia Kristaus mistinis Kūnas. Labai įdomu.:)
o turėjau supykti? :)
o turėjau supykti? :)
Jei viena kūno dalis kenčia, vadinasi kenčia visas kūnas. Jeigu kūno dalis džiaugiasi, vadinasi džiaugiasi visas kūnas. Matau vienas kito palaikymą, supratimą, nuoširdumą. Aišku, kad svarbu mūsų gyvenime kuo daugiau gerų tikinčių žmonių (kunigų), kad jie vestų gyvenimo kelionėje. Ir turime toliau vienas kitą palaikyti, stiprinti.
Dažniausiai sutinku vilkus avelių kailyje, kurie vienas kitą bando praryti.
Lėtumas
Ačiū, Antanai. :) O apie pyktį pacituočiau Jokūbo laišką. "Žinokite mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti. Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo." (Jok 1, 19-20). Ką čia bepridėsi, viskas pasakyta.