Tėvo Antano žvilgsnyje galima buvo matyti patį Jėzų, matyti gyvą santykį, jo vienybę su Juo. Kalbėdamas, melsdamasis jis degė Šventąja Dvasia. Žavi mane jo misijų darbas, į kurį jis yra pakviestas.

Gera buvo matyti tiek vaikų bažnyčioje, per adoraciją ir net per šv. Mišias! Buvo galima matyti, kaip jie įdėmiai klausosi T. Antano žodžių, kaip stebi kiekvieną veiksmą, ir tuo pačiu nori įleisti Jėzų.

Žinoma tie vaikai man trukdė susikaupti maldai, bet galėjau mokytis iš tų vaikų. Jiem tas pats ką apie juos pagalvos. Jie dega tuo smalsumu, noru... Ir kaip dažnai man rūpi ką kas pagalvos, ką pasakys apie mane. Ir kaip greit atšalu maldoje, kad tik lieka ištikimybė ir silpna liepsnelė, kuri kviečia būti viena su Jėzumi. Per tuos vaikiukius nuo šiol tą ugnelę stengiuos nuolat kurstyti, kad ji taptų stipria liepsna. :)