Dievas apsireiškia ženklais, kuriuos pats nustatė: Žodžiais, Sakramentais, Bažnyčia, Meile ir t.t. Tai "oficialūs", suvokiami ženklai. Akivaizdu, kad ne visuomet lengva suprasti, ką Dievas mums nori pasakyti savo Žodžiu ir kaip mus ragina gyventi Bažnyčioje, tačiau galima bent objektyviai pasiremti Apreiškimu. Vis dėlto kasdieniniame gyvenime mums yra  paliktas mūsų subjektyvumas.

Kas mums pasako, kad vienas ar kitas sutiktas asmuo, vienas ar kitas išgyventas įvykis, turi ženklo vertę ir iš tikrųjų yra Dievo ženklas? Kas mums sako, kad mylime Dievą taip, kaip Jis mus myli? Kaip tokioje daugybėje prieštaringų apraiškų atpažinti Dievo ženklus? Krikščionys yra raginami įžvelgti Dievo pirštą kasdienybės vingiuose. Kaip neįsidurti pirštu į akį?  Reikia išlukštenti ženklus, reikia prasiskverbti pro išorinių apraiškų luobą, kad pasiektum po juo paslėptus syvus.

Jūs norite žinoti ar tai, ką išgyvenate, tikrai yra tikėjimo ženklas? Įsigilinkite į save ir į tai, ką jūs tikitės atskleidę šiuose ženkluose. Neklauskite, ką Kristus darytų jūsų vietoje. Jis nėra jūsų vietoje. Kiekvienas privalo būti savo vietoje. Atsiminkite, kad Šventoji Dvasia gyvena jumyse ir verčiau klauskite, ar jūsų elgesys tomis aplinkybėmis atitinka tai, ką Kristus pasakė apie Šventąją Dvasią. Ji yra Tiesa, Laisvė, Vienybė. Skiriant ženklus, Šventoji Dvasia mums padeda juos suprasti. Juslinis žmogus - sako šv. Paulius korintiečiams - nepriima to, kas ateina iš Dievo Dvasios. Dvasinis žmogus gali spręsti apie viską, bet niekas negali spręsti apie jį (1 Kor 2, 14-15).

Nežinau, ar jūs suvokiate tą ypatingą išlaisvinančią jėgą, kuri slypi tokiame teiginyje. Taip, iš tikrųjų, jei mes turėtume pakankamai drąsos tikėti, jog mūsų gyvenimas yra absoliučiai savitas Dvasioje, mes būtume pakankamai tvirti ir nederintume savo gyvenimo prie to, ką mano kiti. Kiti - kurie nežino, ką jūs išgyvenate, nes jie patys to neišgyvena. Tikėkite savo gyvenimo eigos tikslingumu. Negali būti, kad jūs nepasijustumėte vieną dieną kaip tie Emauso mokiniai, einą su Tuo, kuris yra vienintelis jūsų kelias. Vienas didžiųjų žmogaus egzistencijos liūdesių yra tai, kad taip mažai sutinkame laisvų žmonių - nebijančių Dievo teismo, nebijančių žmonių sprendimų, nebijančių laisvai spręsti. Aš jūsų nekenčiu - sako Camus savo Kaliguloje - nes jūs nesate laisvi. Prisikėlimas yra laisvės kelias. Jeigu jūs tikrai esate įsitikinę, kad veikiate Šventosios Dvasios laisvėje, tiesoje ir vienybėje, galite būti tikri, kad einate su Dievu ir drauge su Juo alsuojate gyvenimo kelyje.

Pagal Pierre Talec "Ką mes tikime"