-
Nebijok nieko, nes aš esu su tavimi ir tave apsaugosiu, - Viešpaties žodis. (Jer 1, 8)
Dėl pasirengimo šventiesiems sakramentams
Norintys priimti Pirmąją šv. Komuniją bei Sutvirtinimo sakramentus, iki rugsėjo 26 d. turi užsiregistruoti zakristijoje (pas kunigą, prieš ar po šv. Mišių). Su savimi turėti Krikšto pažymėjimą ir asmens dokumentą (gimimo liudijimą arba asmens tapatybės kortelę). Į sąrašus įtraukiami mokykloje lankantys tikybos pamokas.
- Norėdami komentuoti, prisijunkite.
Naujausia galerija
Apklausos
Nariams
Šiuo metu svetainėje
0 narių ir 0 svečių.
Kitos svetainės
Biblija - Šventas Raštas
Katalikų Bažnyčios Katekizmas
Vatikano II Susirinkimo dokumentai
Vatikano radijas
Kaišiadorių vyskupija
Palaimintasis Teofilius Matulionis
Palaimintasis Mykolas Giedraitis
Pivašiūnų šventovė
Katalikai.lt
Marijos radijas
Katalikų pasaulio leidiniai
Socialinis Bažnyčios mokymas
Gyvenimo ir tikėjimo institutas
Natūralus šeimos planavimas
Naprotechnologija
Nevaisinga šeima
Nebijok vėžio
Bernardinai.lt
Kunigų seminarija
Egzorcistų asociacija
Pašvęstasis gyvenimas
Gailestingumo versmė
Guronių rekolekcijų namai
Vievio parapijos bendruomenė
Kaišiadorių parapija
Elektrėnų parapija
Vievio parapija
Kazokiškių bažnyčia
Žiežmarių parapija
Merkinės parapija
Širvintų parapija
Jiezno parapija
Giesmės.lt
Jėzuitai
Komentarai
Šv. Komunija
Prisiminiau praėjusią Pirmosios Komunijos šventę. Galeriją peržiūrėjau. Kaip gražu. Kiek vaikų, kokie visi gražūs, pasipuošę...
Gaila, kad dabar vienoje klasėje tikybą pasirinko penki vaikai... Likau nustebinta.
Eiti tvirtai
Aš tai galvoju, kad geriau trys, bet stiprūs tikėjimu arba dar tik augantys iki kažko daugiau, negu 33, kuriems nei įdomu, nei reikalinga. Bet iš kitos pusės... Jei bent lankydami tikybą kažką išgirs ir, kai pajaus Jėzaus kvietimą, supras, kad tai Jis. Galim prisimint šiandienos Evangeliją apie sūnų palaidūną, kurio Tėvas laukė su viltimi, niekada neišsižadėjo... Jie turi suprast, kad jų laukia, kad myli... Taigi, išvada tik viena - reikia melstis už paklydusius... :)
Po Pirmosios Komunijos
Po Pirmosios Komunijos visada lieku kažkiek nusivylęs. Ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai pažada ištikimą meilę Jėzui, o po to pradingsta kaip rytmetinis rūkas. Labai viliuosi, kad kada nors prisiminę savo pažadą sugrįš...
Saugiau
Žinai, šita situacija man šiek tiek primena sveikatos draudimą...:) Šiuo atveju sielos draudimą. Gaunu (kalbu apskritai) pažymėjimą, kad priėmiau Pirmąją šv. Komuniją, ir jaučiuosi saugi. Dievas kaip parašiutas, kaip atsarginis ratas... Jis yra ir aš jaučiuosi saugi. O reikalui esant, prisiminsiu apie Jį ir Jam priminsiu apie save. Gal kai vargai suspaus?
Šaunu
Jau praėjusiais metais pasigailėjau, kad nepriėmiau Sutvirtinimo sakramento, šiemet tikrai nepraleisiu :) Ką padarysi, bet ir mano klasėje ne ką geriau - 3 vaikai pasirinkę tikybą.
Šv. Komunija
Išgirdau ir nelabai supratau, kodėl aš, būdamas LR pilietis, turintis teisę ir laisvę, negaliu lankyti etikos pamokų, jei noriu priimti Sutvirtinimo sakramentą ar Pirmąją Komuniją?
Juk puikiai žinome, kad per pamokas šiems sakramentams neturėtų būti ruošiama.
Kyla klausimas, gal ši sąlyga Molėtų parapijos vaikams ir jaunimui iškelta tam, kad tikybos mokytojai surinktų maksimalų pamokų skaičių?
Gal aš lankydamas etikos pamokas ir praktikuojantis tikėjimą sekmadieniais kartu su šeima, bei lankydamas pamokėles skirtas pasiruošti sakramentams priimsiu Jį labiau suprasdamas prasmę, negu tas, kuris lankė visus metus tikybą.
Ir dar... tai kur dingsta tie vaikai, kurie mokykloje TIKRAI lankė tikybą ir priėmė Pirmąją Komuniją? Kur dingo sutvirtintas jaunimas?
Negi Molėtų parapijai reikia tik didelio skaičiaus (100%) lankančių tikybą ir priėmusių Pirmąją ir Paskutiniąją Komuniją, "mirusių sielų" kartotekos?
P.S. Jei jau taip, tai tada ir mums, besiruošiantiems, tegu būna sudarytos sąlygos rinktis pas kurį katechetą norėtume ruoštis (juk jų yra ne vienas)...
skaudu
Kaip Lietuvos pilietė tu visada turi teisę rinktis.Tu teisi, per pamokas sakramentams neruoš, bet teologinių (apie Dievą) žinių gautum tik per tikybos pamokas. Etikos pamokose tokios galimybės neturėsi.
Ar bendrauji nors su vienu tikybos mokytoju? Ir kodėl tu taip žiauriai apie tikybos mokytojus dėl pamokų skaičiaus? :(
Iš tavo komentaro suprantu, kad lankant etiką, greičiau galima pažinti Dievą negu tikybą?
Labai ir aš norėčiau sužinoti, kur dingo tie vaikai, kurie jau priėmę sakramentus? Gal tu žinai?
Daugiau reikalaujant kaip tik vyksta pasipiktinimas ir atranka. Gal norėtum pas mane ruoštis? ;)
Tikyba/etika
Rodos dar taip neseniai ir man tas dalykas buvo aktualus, ką pasirinkti: tikybą ar etiką?
Buvau ant ribos iš tikybos pereiti į etiką. Ir žinot kodėl? Tik dėl mokytojo. "Kirtosi" mano ir tikybos mokytojo dvasinis supratimas, kad ir apie pačius elementariausius dalykus. Viršūnė buvo pasiekta, kai susivokiau esanti tikybos pamokoje klaidinama. Galbūt tas, kuris tikybos pamokoje tik "stumia" laiką, tai buvo tik dar vienas bereikšmis pavyzdys. Man ne. Bet tiek to...
Garbingai baigiau dar vienus metus pasirinkusi tikybą. Bet labai aktualus dalykas, ar verta pamoką rinktis tik dėl to, kad be jos kažko negalėsiu ar negausiu? Net dabar pereina per širdį...
Buvo gaila išduoti save ir Jį...
Taip kad, jei tik turi rinktis galimybę (pamoką, katechetą, tikybos mokytoją, Meilę :) ) , visada ja pasinaudok, kad nevirpintum širdelės, o gal reikėjo kitaip?
Man keista, kad dar ir taip būna, kaip čia yra rašoma. Prievarta, būtinybė?! O kur teisė rinktis?
užjaučiu
Man labai gaila, kad iš tikybos pamokos likę tik tokie prisiminimai. Nelabai suprantu, kaip gali tikybos mokytojas klaidinti?
Iš tavo komentaro suprantu, kad turi daug nuoskaudų. Ir tas tikybos mokytojas kaip "monstras". O gal tai dėl nesusikalbėjimo? Būna kartais taip.
Tikybos mokytojas ne visagalis ir gal ne visada viską supranta, bet reiktų jį priimti ir su trūkumais.
Yra labai mažai galimybių pažinti Dievą, bet kliūčių Jo nepažinti yra begalės. Nesureikšminkim išbandymų, bet drąsiai juos pasitikime.
Sutvirtinimas sutvirtina žmogaus tikėjimą - drąsiai skelbti pasauliu apie Meilę. O jeigu mes vieni kitų nekęsim, tai kaip žmonės pažins, kad esame krikščionys? :)
Tikyba
Kartais būna ir taip, kad mokinys kai kuriais klausimais lenkia mokytoją, kas buvo, o ir yra mano atveju. :)
Nuoskaudų neliko jokių, tik gaila tokio mokytojo ir Tikėjime silpnų žmonių, o man tai kas...
Žiūrėk, kai tikybą renkasi jau "sutvarkyti" vaikai, ją pasirenka TIK 3-5 (iš aukščiau minėtų pasisakymų), o kai ji padaroma kaipo privaloma, ją renkasi visa klasė, nori to, ar ne. Reikalinga ji tau, ar ne.
Taip ir dingsta tie vaikai, dėl kurių tau labai liūdna, reikėjo - ėjau, lankiau (meilės tame 0). Kodėl gi aš galiu rinktis ką lankyti: prancūzų kalbos pamokas ar italų, o čia vienareikšmiškai tikyba.
Ai, viską reikia daryti SU ir IŠ Meilės, neprievartaujant kitų. Neatimkit gi džiaugsmo rinktis.
Norėjau pasakyti truputėlį daugiau, bet...
P.S. Ir tik nesakykit, kad tai neliečia finansų... Hm...
Ar tu tikrai
Ar tu tikrai įsitikinusi, kad lenki mokytoją? Gal tau tik atrodo?
Dažnai mes galvojame, kad tikėjimo klausimais esame pakilę labai aukštai, o kai pasižiūrime, tas 'aukštai' būna vos keli centimetrai. Pasiekimai glūdi ne išsiaukštinime, bet nuolankume.
Jeigu tau vienodai, kaip netikintys žmonės gyvena, tai nėra gerai. Pasistenk juos maldoje prisiminti.
Pilnai sutinku, kad prievarta nieko nelaimėsi.
Aišku, kad svarbu finansai. Reikia pasirūpinti šeima. Bet dirbant kokį nors darbą, pinigai neturi būti varomoji jėga. Jeigu pinigai pasidaro varomoji jėga, meilės nebelieka, nes tikslas tampa ne kitų gerovė, bet tikslas turėti daugiau.
Pasirinkimas
Man atrodo, kad jei jau rinktis, tai besąlygiškai... Ne tik tada, kai man patogu ar nepatogu, kai aš noriu arba nenoriu, kai man naudinga arba nenaudinga... Jei jau rinktis, tai rinktis Jį visada ir visur.
Renkamės
Gerai būtų, kad besąlygiškai visi ir visada Jį rinktųsi. Ko gero taip nėra. O reikalui atsiradus, ieškoma lengvesnio būdo kaip tai sutvarkyti. Argi nuo vaiko tai priklauso. Tėvai viską sprendžia. Ir jiems čia yra didesnė problema, o ne vaikui. Važiuoja į kaimus, į mažesnes parapijas ir ten susitariama. Tik mokėk poterėlius. Ir nereikia tada nei tikybos lankyt, nei pamokėlių parapijos namuose. Gaila, bet yra taip.
Bus pridėta
Vilma, visame tame yra Viešpats. Nėra taip viskas baisu. Tu mylėk Jėzų, o visa kita bus pridėta.
Taip
Taip, visur yra Viešpats. Ir nuo šiandien pradedu mylėti Jėzų...:), sakau, ko man trūksta?
Reikia paaugti
mm. Iki to reikia nemažai paaugti, kad žmogus suprastų :)
Gal
Tai galgi ir leiskim tiems vaikučiams paaugti, kad jie patys suprastų ir galėtų rinktis, o ne tėvai už juos...
Taip
Žinai, Martynute, tu teisi. Tegu vaikam sueina, tarkim, 20 metų ir, jeigu nori, tegu priima visus sakramentus. Tikrai tėvam palengvėtų :)
:)
Che! Nebūtinai tiek daug. :)) Bet šiek tiek mažiau būtų visai gerai, manau... :)