Didžiojo Tridienio apeigų aprašymas tepasitarnauja gilesniam Kristaus mirties ant Kryžiaus ir Prisikėlimo slėpinių suvokimui bei išgyvenimui.

Didysis Ketvirtadienis

Šiandien pradedame švęsti Didįjį Tridienį, kuris tęsis iki Velykų. Tai visų liturginių metų centras ir ašis.

Didysis Ketvirtadienis - Kristaus paskutinės vakarienės minėjimas bei Eucharistijos ir Kunigystės sakramentų įsteigimo diena.

Mišių metu, po Garbės himno, užsigavės varpai ir vargonai iki Didžiojo Šeštadienio Mišių. Nutilę vargonai ir varpai simbolizuoja rimtį, kurioje susikaupę išgyvename Kristaus mirties ant Kryžiaus slėpinį.

Pirmąjį skaitinį girdėsime iš Išėjimo knygos. Viešpats apreiškia Mozei Velykų vakarienės nuostatus. Prieš baudžiant egiptiečius naujagimių mirtimi, visi Izraelio žmonės valgė vakarienę, kurios "pagrindinis patiekalas" buvo avinėlis, kurio krauju buvo pažymimos durų staktos.

Antrasis skaitinys yra iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo laiško Korintiečiams, kuriame Paulius aprašo paskutinės vakarienės įvykį, bei ragina tikinčiuosius dalintis viena duona ir viena taure, skelbiant Viešpaties mirtį, iki Jo atėjimo laikų pabaigoje.

Evangelijoje pagal Joną sutiksime Jėzų paskutinės vakarienės kambaryje, kur Jis įsteigia Eucharistijos bei Kunigystės sakramentus. Čia Jėzus plauna mokiniams kojas ir liepia tai daryti savo mokiniams.

Aukos liturgijos metu gerai įsiklausykime į Eucharistijos maldos žodžius, skirtus būtent šiam šventam vakarui. Pakylėjimo metu kunigas tars: "Kančios už mūsų ir visų žmonių išganymą išvakarėse, tai yra šiandien, Jis paėmė duoną..."

Priėmę Komuniją, dar neskubėkime išeiti iš bažnyčios. Po Komunijos maldos Švenčiausiasis Sakramentas bus pernešamas į Garbinimo altorių.

Šiandien galime gauti visuotinius atlaidus už giesmę "Prieš taip didį Sakramentą" bei pasimeldę Šventojo Tėvo intencija.

Po šventųjų Mišių bus nudangstomi altoriai.

Ruošiantis Didžiajam Penktadieniui, nevalia pamiršti pasninko.

Didysis Penktadienis

Šiandiena yra vienintelė metuose diena, kuomet vietoj Eucharistijos šventimo, turime specialias Kristaus kančios minėjimo pamaldas. 

Kunigas ateina prie altoriaus ir, nieko nesakęs, gulasi ant grindų. Nuo seno šis veiksmas reiškia ypatingai karštą ir nuoširdžią maldą, taip pat simbolizuoja mirtį ir prisikėlimą. Tuo metu kiekvienas mąstykime apie Kristaus kančią.

Po pradžios maldos seks žodžio liturgija. Pirmąjį skaitinį girdėsime iš pranašo Izaijo knygos, kur aprašomas Kenčiantis Viešpaties tarnas. Iš tiesų su nuostaba klausomės pranašo žodžių, kurie išsipildo Kristuje. Galime tik stebėtis, kaip puikiai Izaijas tapo Mesijo paveikslą.

Antrasis skaitinys bus iš laiško Žydams, kuriame išgirsime, kad klausantiems Kristaus, Jis yra amžinojo išganymo priežastis.

Šiandien, kaip ir Verbų sekmadienį, girdėsime Kančios istoriją. Klausantis istorijos, kam yra sunku stovėti, galite drąsiai sėstis ir atidžiai klausytis sėdėdami.

Išklausę Kančios istoriją, kreipsimės į Viešpatį visuotine malda, kurią bendruomenės vardu giedos ir skaitys klebonas. Iš viso bus 10 intencijų: už Bažnyčią, už popiežių, už dvasininkus, už katechumenus, besirengiančius priimti krikštą, už krikščionių vienybę, už žydus, už nepažįstančius  Kristaus ir netikinčius Dievą, už valstybių vadovus ir už kenčiančius vargą.

Po visuotinės maldos vyks Kryžiaus pagerbimo apeigos, nes šiandien Bažnyčia ypatingai pagerbia Kryžių, per kurį mes esame atpirkti, dėka Jėzaus Kristaus nuopelnų. Kryžius, buvęs mirties įrankis, šiandien yra išgelbėjimo ženklas.

Kunigas nudengs Kryžių giedodamas: "Štai Kryžiaus medis, ant kurio kabojo pasaulio Atpirkėjas". Mes visi garsiai ir vieningai atliepsime giedodami: "Garbiname Tave, Viešpatie Jėzau Kristau...".  Kunigas ir patarnautojai pagerbs Kryžių jį pabučiuodami, o tuomet ir visa bendruomenė tokiu pačiu būdu pagerbs Kryžių.

Pagerbus Kryžių, bus Komunijos apeigos. Po Komunijos maldos ir palaiminimo, procesija palydės Švč. Sakramentą į simbolinį Kristaus kapą, kur adoruosime Viešpatį iki Velykų ryto rezurekcijos, t.y. Prisikėlimo iškilmių.

Šiandieną visuotiniai atlaidai gaunami už Kryžiaus pagerbimą, pasimeldus Šventojo Tėvo intencija. Stenkimės kuo giliau išgyventi visas apeigas ir atsiverti Kristaus kančios slėpiniui.

Rytoj atsineškite žvakes Krikšto pažadų atnaujinimui; degtukus, indus su vandeniu bei velykinius valgius - pašventinimui.

Didysis Šeštadienis

Nuo seniausių laikų ši naktis vadinama "Viešpačiui pašvęstoji", "šventoji naktis", "naktis, kurioje, mirties pančius sutraukęs, Kristus Nugalėtojas pakilo iš kapo", arba "Velykų vigilijos naktis".  Iš tiesų dėkokime Viešpačiui, kad galime būti dalininkais tų slėpinių, kuriuos mūsų bendruomenė šiąnakt švenčia.

Apeigos susideda iš keturių dalių, kurios yra tokios: žiburių, žodžio, krikšto ir aukos liturgijos.

Pamaldas pradėsime švęsti lauke, prie šventoriuje sukurto laužo, kur bus pašventinta ugnis ir Prisikėlusio Kristaus simbolis - Žvakė, Velykinis Paschalas. Po šių apeigų procesijoje ateisime į bažnyčią, kur bus giedamas iškilmingas Velykinis šlovinimas "Tedžiūgauja dangaus angelų minios!". Baigus giedoti Velykinį šlovinimą, prasidės žodžio liturgija, kuri yra pagrindinė šios Velykų vigilijos dalis.

Girdėsime keturis skaitinius iš Senojo Testamento ir du iš Naujojo Testamento.

Pirmasis skaitinys bus iš Pradžios knygos.
Skaitinyje girdėsime pasakojimą kaip Dievas iš nieko, nesinaudodamas jokia medžiaga, kuria pasaulį. Viešpaties sukurtasis pasaulis yra geras, nes visa, ką Dievas sukuria yra gera. Galop Dievas sutveria žmogų, pagal savo atvaizdą ir panašumą. Palaimina vyrą ir moterį, pavesdamas valdyti visą pasaulį. Visa užbaigęs, Dievas išskiria septintąją dieną iš kitų dienų.

Antrasis skaitinys iš Išėjimo knygos.
Šis skaitinys yra privalomas žodžio liturgijos šventime. Pateikiamas pasakojimas, kaip Dievo išrinktoji tauta, Izraelis, bėgdami iš Egipto nelaisvės, sausomis kojomis pereina Raudonąją Jūrą. Ši kelionė šiandien mums simbolizuoja  perėjimą iš mirties į gyvenimą, iš nuodėmės į malonę, kurią mes gauname Krikšto metu. Izraelio istorijoje tai yra pagrindinis įvykis.

Trečiasis skaitinys iš Pranašo Izaijo knygos.
Šiame skaitinyje, Viešpats pabyla pranašo Izaijo lūpomis, kviesdamas visus prie savęs. Kviečia ištroškusius prie vandens, alkanus prie skaniausių valgių. Pranašas ragina mus ieškoti Viešpaties, nes Jis leidžiasi randamas. Pranašas ragina nusidėjėlį palikti savo kelią ir grįžti pas Viešpatį, kuris yra didžiai gailestingas.

Ketvirtasis skaitinys iš pranašo Ezechielio knygos.
Paskutiniajame skaitinyje iš Senojo Testamento, pranašas Ezechielis perduoda Viešpaties pažadą, kuriame jis žada perkeisti akmenines širdis ir įdėti kūnines širdis, įkvėpti į mus savąją Dvasią, kad gyventume Viešpačiui patinkantį gyvenimą.

Po šio skaitinio ant altoriaus bus uždegamos žvakės ir kunigas užgiedos Garbės himną. Tuo metu suskambės varpai ir užgros vargonai. Baigus Garbės himną ir Pradžios maldą, girdėsime skaitinį iš šventojo apaštalo Pauliaus laiško Romiečiams, kuriame apaštalas skelbia, kad, mirę drauge su Kristumi, esame ir Jo Prisikėlimo dalininkai. Kartą miręs Kristus daugiau nebemiršta, bet gyvena Dievui. Taip ir mes esame apaštalo kviečiami mirti nuodėmei ir būti gyvais Dievui Kristuje Jėzuje.

Evangelijoje pagal Matą, prieš kurią džiaugsmingai giedosime Aleliuja, girdėsime Kristaus Prisikėlimo pasakojimą.

Po Evangelijos (ir pamokslo) prasidės Krikšto liturgija, kurią pradėsime giedodami Visų šventųjų litaniją. Po litanijos seks vandens šventinimas. Kunigas skaitys maldą ir merks Velykinę žvakę į vandenį.

Po vandens pašventinimo, rankose laikydami degančias žvakes, atnaujinsime Krikšto įžadus. Į kunigo klausimus kiekvienas atsakysime už save (pvz.: ar tikite - tikiu; ar atsižadate - atsižadu). Atnaujinus Krikšto pažadus, pašlakstymas švęstu vandeniu mums primins Krikštą bei naują gyvenimą Kristuje.

Toliau seks visuotinė malda ir aukos liturgija.

Po šventųjų Mišių bus pašventinti velykiniai valgiai.