Sekti - yra vedamasis Evangelijos žodis, taip pat ir pagrindinis gyvenimo žodis. Ateikite, sekite paskui mane. Tai mes girdime kasdien. Tai frazė, panaši į tą, kurią ištaria gydytojas, vesdamas jus į savo kabinetą. Kasdieninėje kalboje žodis “sekti” reiškia pasyvų veiksmą. Be abejo dėl to, kad tas, kuris seka, eina iš paskos.

Jėzus mums aiškina, kad “sekti” nebūtinai turi reikšti “vilktis uodegoj”. Kai kurie kasdieninės kalbos posakiai mums tai patvirtina. Ar esate matę, kaip valstietė varo karvę į ganyklą? Arba piemuo? Dažnai jam tenka vesti avis ganytis, stumiant lazda paskutinį neklusnų avinėlį. O ką reiškia gydytojui "sekti ligonį?” Laukti, kad liga praeitų savaime? Kaip tik atvirkščiai - numatyti, koks turės būti gydymas, budėti, slaugyti pacientą. Sekti, tam tikra prasme yra eiti priekyje. Sekimas yra dinamiškas judesys.

Sekti paskui Kristų - visų pirma reiškia pažinti Dievą, kuris ateina pas žmogų kaip Piemuo. Pagal aplinkybes - kartais vadovas eina priekyje, kartais iš paskos.

Sekti paskui Kristų - reiškia sutikti, kad Dievas mus vytųsi savo meile, eidamas pirma mūsų ir paskui mus visuose mūsų darbuose ir veiksmuose.

Ar mes savo kelionėje pas Dievą eisime priekyje ar iš paskos - nesvarbu. Ar sėdėsime pakelėje, kaip Jericho aklasis, ar eisime kelio viduriu, kaip Emauso mokiniai - nesvarbu. Svarbu tiktai eiti su Kristumi.

Sekti paskui Kristų - reiškia eiti su Juo kaip su mylimu draugu.

Eiti Jo pėdomis nėra vergiška. Kristus leidžia mokiniui imtis iniciatyvos ir užbėgti į priekį. Ir Bartimėjus, vos tik pažinęs Jėzų, jau bėga pirm Dievo. Jėzus jam tarė: eik. Tas aktyvus skiemuo eik Evangelijoje dažnai skamba pirma sek paskui mane, tarytum pabrėždamas mokinio polėkį, apsisprendimą sekti. Sekimas Kristumi nėra atsitiktinumas. Tai yra žygis.

Pagal Pierre Talec “Ką mes tikime”