Škaplierius - karmelitų ypatingo pamaldumo švenčiausiajai Mergelei Marijai ženklas - ant kaklo nešiojamas audeklo gabalėlis, sakramentalija. Škaplieriaus tradicija yra kilusi iš karmelitų vienuolio Šventojo Simon Stock (~1165-1265) gautų apreiškimų.

Pasak tradicijos, 1251 m. apsireiškusi Mergelė Marija įteikė škaplierių Anglijos karmelitų vienuoliui Simon Stock ir pažadėjo po mirties išlaisvinti kiekvieną žmogų iš visų jo kalčių, kuris tik nešios škaplierių arba škaplierinį medalikėlį, laikysis skaistumo pagal savo pašaukimą (pasaulietinį ar pašvęsto gyvenimo) ir kasdien melsis Rožinį.

Karmelitų ordinas Bažnyčiai padovanojo tokius garsius šventuosius kaip: Teresė Avilietė, Kryžiaus Jonas, Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė ir Šventojo Kryžiaus Teresė Benedikta - Edita Stein.

XIII a. viduryje škaplierius buvo viršutinis vienuolių drabužis, dėvimas ant abito. Vėliau, iš abito dalies škaplierius transformavosi į du, juostele sujungtus audeklo gabalėlius. Amžiams bėgant, Bažnyčia įvedė įvairius škaplierius pamaldiems pasauliečiams, tačiau labiausiai paplitę -Karmelio Švč. Dievo Motinos Rudieji škaplieriai.

Pats škaplierius nėra stebuklingas, tačiau jo nešiojimas yra tarsi laikymas Švč. Dievo Motinai už rankos. Tai išgelbėjimo, pagalbos pavojuje ir pasitikėjimo neįmanomų dalykų Motina simbolis.

Švč. Mergele Marija, Dievo Motina, melski už mus!

Gytis Zabarauskas