Dvasinių pratybų dėka radau atsakymą į pagrindinį savo būties klausimą: kas aš esu ir ką veikiu čia, šioje žemėje. Išgirdau, pajutau Jėzaus kvietimą darbuotis Dievo Karalystės kūrime.

Kaip aš galiu tai padaryti? - klausiau Viešpaties. Ir atsakymas toks: Šlovink Viešpatį!

Kasdieninėje maldoje, savaitė po savaitės Viešpats mane kūrė, tobulino, ugdė. Nesakė, kad bus lengva, bet, nors ir giliausioje duobėje būčiau, Jis bus su manimi kartu.

Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos
(Mt 28, 20).

Suvokiau širdimi ir įsitikinau protu: laikas, skirtas maldai - neprarastas laikas, o diena be maldos - prarasta diena.

Atsivėriau Dievo meilei ir supratau, kad Dievas mane myli tokią, kokia esu. Man nereikia kažkaip užsitarnauti  Dievo meilės - Jis mane tiesiog myli...

Išdrįsau pasikviesti Jėzų į kasdienines savo gyvenimo situacijas, maldoje ir kentėjimuose vienytis su Viešpačiu.

Įgijau tvirtumo apsisprendimuose: gyventi Dievo tiesa, tikėjimu, Evangelija.
Esu laiminga, nes priklausau Jėzui. Aš Jo vertybė - ne pati iš savęs, bet Jis manyje!

Ačiū Tau, Jėzau!

Melanija Jadenkienė