Nuo ryto aušros ligi vakaro žaros Šlovinam Tave, mūsų Viešpatie...

Raktažodžiai:

"Matome, kaip gražiai brėkšta rytmečio aušra: ne mirkčioja, ne trūkčioja, bet tolydžio plinta ir ryškėja. O tas ryškėjimas - toks nejuntamai juntamas: aiškiai matyti, kad šviesa vis labiau stiprėja, bet tai vyksta taip tolygiai, kad neregėti jokio stabtelėjimo, trūkio ar atvangos..."

J.Philippe "Šventosios Dvasios vedimas"

Ne kartą esame skaitę ar girdėję, jog kiekvienas šventasis Viešpaties būties audekle yra atskiras siūlas. Siūlas, įaustas ir suvyniotas į begalinį audinio Esu Kuris Esu rietimą, kuriam prieš mūsų akis netikėtai kiek prasiskleidus, apstulbstame nuo nepasikartojančios raštų ir spalvų įvairovės.

Kai mums sako, kad per milijonus metų iš dangaus neiškrito antra tokia pati snaigė, kad nebuvo tokios pačios snaigės - netikime... Iš tiesų, tai suvokti yra sunku. Kiek lengviau  priimti tiesą, kad nebuvo nė vieno lygiai tokio paties žmogaus, nėra ir nebus žemėje. Amžinasis Kūrėjo  nepasikartojamumas!

Kūrėjas randa daugybę įvairiausių būdų kalbėti su mumis. Su visais kartu ir su kiekvienu atskirai. Kaskart vis kitaip ir vis naujai... Galime tai atpažinti iš vis kylančių ir kylančių minčių ir noro žinoti, iš naujai suprastų seniai žinomų dalykų, naujų ir vis kitokių sumanymų kurti ir veikti, noro pažinti dar nepažintą. Kiekvienam iš mūsų ir mums visiems kartu milijonus metų Jis siuntė ir siunčia vis kitokius saulėtekius ir saulėlydžius, dovanoja naują nepakartojamą dieną su daugybe mažesnių ir didesnių dovanų: svarbių naujienų, gerų draugų ir naujų pažinčių, reikalingų žmonių ir teisingų įvykių... Kai kilstelim žvilgsnį kiek toliau nuo savo kasdienybės rūpesčių ir džiaugsmų rato į kitą, aplink mus esantį širdies ir dvasios ratą, pamatome, kad šičia nenutrūkstamai verpiama šventumo gija: nauji šventieji, apreiškimai, atsinaujinimai... Ir dieviškai teisingai išlaikomas dažnis, žingsnis ir laikas...

"O mano Jėzau, <...> kiekvienas Tavo šventasis atspindi vieną Tavųjų dorybių, aš trokštu atspindėti Tavo gailestingumą ir gailesčio kupiną širdį, trokštu ją šlovinti."  Šv. ses. Faustina Kowalska "Dienoraštis".

Šv. ses. Faustina ir jos aukštinamas Dievo Gailestingumas: "O mano Jėzau, kaip nesunku šventėti..."

Šv. Gailestingumo kelias... Jis eina iš Varšuvos, per Krokuvą į Vilnių, praneria pro Aušros vartus, suka per Gailestingumo šventovę, ses. Faustinos gyventą namelį ir grįžta per Lenkiją į pasaulio bažnyčias Jėzaus Gailestingumo paveikslu... Iš Viešpaties malonės gimęs šv. ses. Faustinos širdy, jis išsiliejo nauja Gailestingumo švente, įėjo į mūsų namus ir švento Gailestingumo paveikslėliais pakibo ant sienų, žymi maldos puslapius maldynėliuose...

Tačiau nuostabiausias yra gyvasis Gailestingumo maldos kelias, kurį pats Jėzus nurodė ses. Faustinai: trečią valandą dienos kalbėti Gailestingumo vainikėlį. 

Kartą diskutavome tikėjimo temomis ir kalbėjomės apie Gailestingumo vainikėlį. Norėjome išsiaiškinti, kas svarbiau: diena ar valanda, ar viskas kartu. Lengvo ginčo metu vienas iš mūsų labai tvirtai pareiškė, kad valanda čia nieko nereiškia. Matai, Vienoje penkiolikta valanda yra vienu metu, o Berlyne ar Londone - kitu. Todėl jis meldžiasi jam patogiu paros laiku. Manęs neapleido mintis, kad negali būti nesvarbu tai, kas padiktuota paties Jėzaus ir užrašyta šv. Faustinos. Ši mintis vis aplankydavo mane kasdienėje veikloje, kol kartą, pavakare grįžtant iš pasivaikščiojimo per pievas namo, net sustojau iš netikėtumo. Prieš akis iškilo ryškus vaizdinys:

- meldžiuosi aš,
- meldžiasi aplink mane ir su manimi vienoje laiko juostoje,
- valandai pasislinkus - meldžiasi kiti, kitoje laiko juostoje.

Ir taip aplink visą pasaulį, aplink visą Žemės rutulį sukalbamas Didysis Gailestingumo Vainikas!
Šlovė Tau Kristau!

Šv. ses. M. Faustina Kowalska:

"O Jėzau mieliausiasis, kuris teikeisi leisti man, menkai, pažinti neaprėpiamą savo gailestingumą, o Jėzau mieliausias, kuris maloningai panorai, kad aš visam pasauliui kalbėčiau apie šį neapsakomą Tavo gailestingumą, štai šiandien imu į rankas tuos du spindulius, kurie ištryško iš gailestingosios Tavo Širdies - tai yra kraujas ir vanduo - ir barstau visam Žemės rutuliui, kad kiekviena siela patirtų Tavo gailestingumą, o patyrusi, šlovintų per nesibaigiančius amžius."

Alma Marija Ieva

web sprendimas c-4