Lektoriai

Dievo žodis - žinia, kad Dievas kalba. Skaitovas (lektorius) ne tik skaito Šventąjį Raštą, bet skelbia Dievo žodį (gyvenimu liudija Dievo artumą ir meilę). Kad galėtume patys patirti ir kitiems padėtume patirti liturgiją skaitome ne sau, ne dėl savęs. Gerbdami Šventąjį Raštą, turime patarnauti Dievui, kad visa Bažnyčia išgirstų Dievo žodį.

Aušra Minkevičienė
Aušrinė Andreikėnienė
Genovaitė Sinicienė
Gražina Viškelienė

Jolanta Audenienė
Jurgita Kniaziukienė
Jūratė Laurinavičiūtė
Kristina Stankevičienė

Kristina Čemeškaitė
Lina Rupeikienė
Lina Čiutaitė
Rasa Jotkė

Rima Nariūnaitė
Rosita Urbonavičienė
Vida Šatienė
Vida Šlepikienė
Vilma Kazakevičienė

Priminimai lektoriams:

  • Būtina iš anksto perskaityti skelbiamą ištrauką, net ir puikiai skaitantiems. Reikia žinoti, apie ką yra tekstas, kur yra sakinių, žodžių kirčiai, atkreipti dėmesį į neįprastus vietovardžius, vardus, sudėtingą eiliavimą ir pan.
  • Evangelizuoti turi ir lektoriaus išvaizda. Apranga turi atitikti Bažnyčios etiketą (nevilkėti trumpų šortų, neapnuoginti pečių). Drabužiai turi būti tvarkingi, skoningi, solidūs, patys geriausi, kokius turime (nes Jėzaus rūbai buvo brangūs, geri - dėl jų metė burtą), bet kartu - neiššaukiantys, ne pernelyg puošnūs, kad išvaizda neužgožtų Dievo žodžio.
  • Pakylama ir skaityti einama iš savo suolo. Nereikia turėti išskirtinės vietos bažnyčioje. Einant neskubama.
  • Atėjus prie pakylos, žiūrint į altorių nusilenkiama palenkiant galvą. Einant dviese, nusilenkiama kartu. Įjungiamas ir pataisomas mikrofonas, kad neužstotų teksto. Lektorius turi žinoti arba pasiklausti, kaip veikia įgarsinimo sistema.
  • Reiktų neskubėti pradėti skaityti, bet palaukti, kol visi susės ir nurims - pagarbiai laukiama visiško dėmesio Bažnyčiai ir Dievui. Išimtis yra taikoma iškilmių metu, kuomet po procesijos ilgiau trunka susėsti patarnautojams.
  • Skaitant stovima ramiai, tiesiai, tvirtai remiamasi abiem kojom, netrypčiojama, nemindžiukuojama. Rankos laikomos ant Šventojo Rašto. Tai pagarbos ženklas.
  • Būtina pažinti ir skaityti visus teksto ženklus: tipografinius (žvaigždutė - ilga pauzė tiek giedant, tiek kalbant; kryželis - trumpa pauzė, kai psalmės eilutės tekstas ilgas), skyrybos ir kirčius.
  • Tekstas skaitomas ramiu, neutraliu balso tembru be intonacijų, rolių ir patoso.
  • Skaitant nekilnojame akių į žmones, žiūrime tik į tekstą. Akis pakeliame skaitydami paskutinį sakinį: "Tai Dievo žodis".
  • Perskaičius skaitinio pavadinimą, daroma pauzė. Paskutiniame sakinyje: "Tai Dievo žodis", - akcentuojama "žodis".