Praeitą rudenį gavau pakvietimą lankyti Dvasines pratybas. Atsiliepiau į jį ir tai, ką atradau lankydama Dvasines pratybas, žodžiais neįmanoma apsakyti. Tiesiog aplankė nepaprasta ramybė dvasioje.

Išmokau ne prašyti, o dėkoti Dievui už viską, ką turiu. Gyvenimas nusidažė visai kitomis spalvomis, įgijo visiškai kitokią prasmę. Sutikau daug nepaprastų žmonių, kurie taip pat atrado tikėjimą. Tai tarsi šeima, kuri kartu išgyvena ėjimą link Viešpaties. Dalinomės savais išgyvenimais, suvokimais ir klaidomis. Drauge meldėmės ir mokėmės gyventi kitaip. Tai nepaprastai stipru. Dėkoju Dievui už man suteiktą galimybę eiti Jo parodytu keliu. Dėkoju visiems savo grupelės nariams už palaikymą, draugystę, dvasinį artumą ir maldas. Vėl laukiu rudens...

Daiva Tumėnienė

Dvasinės pratybos buvo "maistas" mano tikėjimui ir dvasiniam gyvenimui. Prisiminiau primirštas Evangelijos eilutes ir atradau tas, į kurias nebuvau atkreipusi reikiamo dėmesio. Mokiausi siekti tobulo tikėjimo. Dabar stengiuosi kiekviename žmoguje, netgi kuris man nėra malonus, matyti Kristų ir atitinkamai su juo elgtis.

Kasdien jaučiu Dievo buvimą šalia. Visame kame teesie Dievo valia, o ne mano. Dvasinių pratybų dėka pirmą kartą gyvenime šiais metais taip nuoširdžiai išgyvenau šv. Velykas.
Buvau bendraminčių išklausyta ir, tikuosi, suprasta.

Rita Bielskienė