Paskutinį balandžio šeštadienį pirmąkart vyko piligriminė kelionė „Būki kantrus iki mirties ir

suteiksiu tau gyvybės vainiką“ palaimintojo Mykolo Giedraičio 600 metų gimimo sukakčiai

paminėti. Kelionės dalyviams tereikėjo apsiauti patogiu apavu, turėti vandens ir užkandžių, o žygio

organizatorei Vandai Korolkovienei teko sustyguoti visas matomas ir nematomas „smulkmenas“.

Net ir oras buvo lyg užsakytas kelionei – nei per karštas, nei per šaltas, o svarbiausia – be lietaus.

Šioje kelionėje būta ir daug pagalbininkų, kurie, kaip ir pati Vanda, ėjo piligriminiu keliu. Tai ir

Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos mokytojai, ir kitų institucijų atstovai, miestelio

gyventojai, o svarbiausia – puikus dvasinis vedlys – Molėtų dekanas, monsinjoras Kęstutis

Kazlauskas. Jis netgi pabuvo patarnautoju kunigui Dainiui Jančiauskui aukojant šv. Mišias

Giedraičių šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje, nuo pat pradžių nuteikdamas pozityviai visus

keliautojus, o kunigas Dainius linkėjo visiems leistis į nuotykį, kuriame gali nutikti visokių

stebuklų...

Jaunimui 20 km kelionė pėsčiomis galbūt galėjo atrodyti kaip perdėm jėgų neeikvojantis

pasivaikščiojimas, o vyresnio amžiaus žmonėms – kaip iššūkis. Tačiau visi 35 kelionės dalyviai ją

įveikė be didesnių kliūčių, juolab, kad kelionės organizatoriai buvo sumanę 12 sustojimų, nes tiek

šiame kelyje pasodinta obelaičių, dovanotų Gedimino Cijūnaičio iš „Gedimino sodų“, siekiant

įprasminti naująjį piligriminį Palaimintojo Mykolo Giedraičio kelią. Bekeliaujant tapo aišku, kad

šios piligriminės kelionės idėja ir iniciatyva priklauso kilmingosios kunigaikščių Giedraičių

giminės atstovui aktoriui Rimantui Giedraičiui, kuris ir pats keliavo, ir kartkartėmis rūpinosi

keliautojų gerove bei kelionės įamžinimu.

Jei penketą kilometrų dar grožiesi gamta, jauti pavasario kvapus, matai žydėjimą ir žalumą, tai nuo

kelionės vidurio pradedi jausti turįs sunkėjančias kojas, o pamatęs Videniškių bažnyčios bokštą,

viltingai sau sakai, kad jau netoli...

Netikėta kelionės staigmena buvo užsukimas į kunigą išauginusios Mikalauskų šeimos kiemą su

kryžiumi, kur pavėsinėje ant stalo laukė mineralinis vanduo, kava, arbata ir saldumynai. Nuo šios

sodybos jau keliauta su malda.

Matant tokį vikrų ir nepailstantį vedlį, monsinjorą Kęstutį Kazlauską, sunku būtų buvę kam nors

pradėti dejuoti... Net ir tuomet, kai kitas maršruto vedlys, geriausiai pažįstantis šias vietoves

Virgilijus Šironas su keletu narių pasuko sodinti tryliktos obelaitės į Široniją, atėjus iki sutartos

vietos, šalia kryžiaus ir didžiulio akmens Suvalkinių kaime, monsinjoras ryžosi užkopti ant šio

akmens, nustebindamas ir kelionėje dalyvavusius vyrus. Maža to, įveikus 20 km atstumą, jis, regis,

visiškai nepavargęs, aukojo šv. Mišias Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje, meldėsi prie

palaimintojo Mykolo Giedraičio altoriaus, o per pamokslą visiems dėkojo už drąsą, ypač tiems,

kurie ryte išgėrė vaistų ir leidosi į kelionę... Piligriminė kelionė tam tikra prasme yra atsidavimo

ženklas - iniciacija. Kiekvieno piligrimo tikslas gali būti skirtingas. Vieniems - nuodėmių

atleidimas, kitiems įžado vykdymas, tretiems - viltis, kad tam tikroje vietoje bus išklausytos

maldos, pagyta nuo ligos. Tikriausiai būta ir tokių, kurie keliavo dėl fizinės ištvermės išbandymo,

tačiau visi išmoko kantrybės pamoką, o dovanų gavo išlaisvintas mintis...

Kelionę kiekvienam primins pelnytas piligrimo pasas ir medalis bei Jolantos Kernagienės ir Ingos

Bimbirytės gamintos košės ir sultinio skonis, ragautas Videniškių vienuolyno muziejuje.

 

Šios kelionės piligrimė Jolanta Matkevičienė

 

Augusto Vėjaus Balandos nuotraukose - pirmoji piligriminės kelionės metu sodinama obelis

Giedraičių bažnyčios šventoriuje: pirmas iš dešinės monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, Vanda

Korolkovienė ir Rimantas Giedraitis

 

Piligriminės kelionės fragmentas ir drąsusis monsinjoras