Piligrimų keliu - paskui palaimintąjį Mykolą Giedraitį

Paskutinį balandžio šeštadienį pirmąkart vyko piligriminė kelionė „Būki kantrus iki mirties ir
suteiksiu tau gyvybės vainiką“ palaimintojo Mykolo Giedraičio 600 metų gimimo sukakčiai
paminėti. Kelionės dalyviams tereikėjo apsiauti patogiu apavu, turėti vandens ir užkandžių, o žygio
organizatorei Vandai Korolkovienei teko sustyguoti visas matomas ir nematomas „smulkmenas“.
Net ir oras buvo lyg užsakytas kelionei – nei per karštas, nei per šaltas, o svarbiausia – be lietaus.
Šioje kelionėje būta ir daug pagalbininkų, kurie, kaip ir pati Vanda, ėjo piligriminiu keliu. Tai ir
Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos mokytojai, ir kitų institucijų atstovai, miestelio
gyventojai, o svarbiausia – puikus dvasinis vedlys – Molėtų dekanas, monsinjoras Kęstutis
Kazlauskas. Jis netgi pabuvo patarnautoju kunigui Dainiui Jančiauskui aukojant šv. Mišias
Giedraičių šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje, nuo pat pradžių nuteikdamas pozityviai visus
keliautojus, o kunigas Dainius linkėjo visiems leistis į nuotykį, kuriame gali nutikti visokių
stebuklų...
Jaunimui 20 km kelionė pėsčiomis galbūt galėjo atrodyti kaip perdėm jėgų neeikvojantis
pasivaikščiojimas, o vyresnio amžiaus žmonėms – kaip iššūkis. Tačiau visi 35 kelionės dalyviai ją
įveikė be didesnių kliūčių, juolab, kad kelionės organizatoriai buvo sumanę 12 sustojimų, nes tiek
šiame kelyje pasodinta obelaičių, dovanotų Gedimino Cijūnaičio iš „Gedimino sodų“, siekiant
įprasminti naująjį piligriminį Palaimintojo Mykolo Giedraičio kelią. Bekeliaujant tapo aišku, kad
šios piligriminės kelionės idėja ir iniciatyva priklauso kilmingosios kunigaikščių Giedraičių
giminės atstovui aktoriui Rimantui Giedraičiui, kuris ir pats keliavo, ir kartkartėmis rūpinosi
keliautojų gerove bei kelionės įamžinimu.
Jei penketą kilometrų dar grožiesi gamta, jauti pavasario kvapus, matai žydėjimą ir žalumą, tai nuo
kelionės vidurio pradedi jausti turįs sunkėjančias kojas, o pamatęs Videniškių bažnyčios bokštą,
viltingai sau sakai, kad jau netoli...
Netikėta kelionės staigmena buvo užsukimas į kunigą išauginusios Mikalauskų šeimos kiemą su
kryžiumi, kur pavėsinėje ant stalo laukė mineralinis vanduo, kava, arbata ir saldumynai. Nuo šios
sodybos jau keliauta su malda.
Matant tokį vikrų ir nepailstantį vedlį, monsinjorą Kęstutį Kazlauską, sunku būtų buvę kam nors
pradėti dejuoti... Net ir tuomet, kai kitas maršruto vedlys, geriausiai pažįstantis šias vietoves
Virgilijus Šironas su keletu narių pasuko sodinti tryliktos obelaitės į Široniją, atėjus iki sutartos
vietos, šalia kryžiaus ir didžiulio akmens Suvalkinių kaime, monsinjoras ryžosi užkopti ant šio
akmens, nustebindamas ir kelionėje dalyvavusius vyrus. Maža to, įveikus 20 km atstumą, jis, regis,
visiškai nepavargęs, aukojo šv. Mišias Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje, meldėsi prie
palaimintojo Mykolo Giedraičio altoriaus, o per pamokslą visiems dėkojo už drąsą, ypač tiems,
kurie ryte išgėrė vaistų ir leidosi į kelionę... Piligriminė kelionė tam tikra prasme yra atsidavimo
ženklas - iniciacija. Kiekvieno piligrimo tikslas gali būti skirtingas. Vieniems - nuodėmių
atleidimas, kitiems įžado vykdymas, tretiems - viltis, kad tam tikroje vietoje bus išklausytos
maldos, pagyta nuo ligos. Tikriausiai būta ir tokių, kurie keliavo dėl fizinės ištvermės išbandymo,
tačiau visi išmoko kantrybės pamoką, o dovanų gavo išlaisvintas mintis...
Kelionę kiekvienam primins pelnytas piligrimo pasas ir medalis bei Jolantos Kernagienės ir Ingos
Bimbirytės gamintos košės ir sultinio skonis, ragautas Videniškių vienuolyno muziejuje.
 
Šios kelionės piligrimė Jolanta Matkevičienė
 
Augusto Vėjaus Balandos nuotraukose - pirmoji piligriminės kelionės metu sodinama obelis
Giedraičių bažnyčios šventoriuje: pirmas iš dešinės monsinjoras Kęstutis Kazlauskas, Vanda
Korolkovienė ir Rimantas Giedraitis
 
Piligriminės kelionės fragmentas ir drąsusis monsinjoras
 
web sprendimas c-4