-
Tu, Tomai, įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę! (Jn 20, 29)
Apie Dangų
Įdomu, kaip kiekvienas to paties tikėjimo žmogus skirtingai įsivaizduoja Dangų. O jei pabandžius nupiešti? Negi ten viskas balta ir juodais kontūrais, kad kur nors neužkliūti?..
- Norėdami komentuoti, prisijunkite.
Naujausia galerija
Apklausos
Nariams
Šiuo metu svetainėje
0 narių ir 2 svečiai.
Kitos svetainės
Biblija - Šventas Raštas
Katalikų Bažnyčios Katekizmas
Vatikano II Susirinkimo dokumentai
Vatikano radijas
Kaišiadorių vyskupija
Palaimintasis Teofilius Matulionis
Palaimintasis Mykolas Giedraitis
Pivašiūnų šventovė
Katalikai.lt
Marijos radijas
Katalikų pasaulio leidiniai
Socialinis Bažnyčios mokymas
Gyvenimo ir tikėjimo institutas
Natūralus šeimos planavimas
Naprotechnologija
Nevaisinga šeima
Nebijok vėžio
Bernardinai.lt
Kunigų seminarija
Egzorcistų asociacija
Pašvęstasis gyvenimas
Gailestingumo versmė
Guronių rekolekcijų namai
Vievio parapijos bendruomenė
Kaišiadorių parapija
Elektrėnų parapija
Vievio parapija
Kazokiškių bažnyčia
Žiežmarių parapija
Merkinės parapija
Širvintų parapija
Jiezno parapija
Giesmės.lt
Jėzuitai
Apie Dangų
Prisiminus seną gerą istoriją...
"Rabinas kalbėjosi su Dangaus ir Pragaro Viešpačiu.
- Parodysiu tau Pragarą, - tarė Viešpats ir nusivedė rabiną į kambarį, kuriame stovėjo didelis apskritas stalas. Aplink jį sėdintys žmonės buvo išbadėję ir nelaimingi. Stalo viduryje stovėjo milžiniškas troškinio puodas, iš kurio sklido toks gardus kvapas, kad rabinui net seilė nutįso. Visi žmonės, sėdintys aplink stalą, turėjo po labai ilgą šaukštą. Tais šaukštais jie pasiekdavo puodą, tačiau rankenos buvo per ilgos, kad galėtų prinešti maistą prie burnos. Rabinas matė, kad jie išties baisiai kenčia.
- Dabar parodysiu tau Dangų, - tarė Viešpats, ir jie nuėjo į kitą kambarį, lygiai tokį patį, kaip ir pirmasis. Jame stovėjo toks pat apskritas stalas, toks pat troškinio puodas. Žmonės turėjo tokius pat ilgus šaukštus, tačiau visi buvo sotūs ir apkūnūs, jie juokėsi ir šnekučiavosi. Rabinas nieko nesuprato.
- Tai paprasta, tik reikia šiokių tokių įgūdžių - atsakė Viešpats. - Matai, šiame kambaryje žmonės išmoko pamaitinti vienas kitą." (Iš Irvin D. Yalom knygos "Mamytė ir gyvenimo prasmė")
Aš taip įsivaizduoju Dangų.
Dangus
Dangus - ne vieta ir ne laikas, nes tiek vieta, tiek laikas - bereikšmiai.
Santykiai
Tikrai... Ne vieta ir ne laikas. Dangus yra santykiai.
Teresėlės dangus
Man nėra nieko gražiau už Teresėlės nusakytą dangų: "Nes mano dangus - daryti žemėje gera".
Jaučiu
Jaučiu, kad dabar Teresėlė labai užsiėmus...
Matau
Įsivaizduoju ir matau palaimingą užsiėmusios Teresėlės veidą.. :) Juk tai Jos pašaukimas. Jos atsidavimas Viešpaties malonei už suteiktą pašaukimą. Tai Jos šventumas..
Galima
Visados galime paplušėti kartu su ja:)
Su meile
Didžiulis malonumas nuveikti paprasčiausius kasdienius darbus kai juos atlieki su meile.:)
Aukštai Dangus
Dangus
Dangus prasideda ten, kur baigiasi žemė! :)
Apie dangų
"Visi keliai veda į Dangų" :)
:)
Ar tikrai? :)
Na
Na, jei važiuoji 200 km/h greičiu ir giedi giesmę tai taip :)) tuomet kad ir kur bepasuktum - visi keliai nuves į Dangų...
O jeigu
O jeigu važiuoju tiesiai į Tave? :) Ir niekur nepasuku specialiai... :))
Vadinas
Vadinas Tu specialiai tą žmogų paėmei į Dangų drauge su savimi... čia vadinasi - noriu gero kitam:))) o šiaip tai jau pievinam...
Atsakymas :)
Taip pasibaigia mano diena, pilna apmąstymų apie artimo meilę. Greičiausiai mes radom atsakymą! :))
Greitis ir malda
Lenkijos pajūrio miestelio Smoldzyno klebonas Robertas Jakubowskis išgarsėjo visoje šalyje sudarytu giesmynu kelių chuliganams.
Iš trylikos į giesmyną įtrauktų maldų tik dvi skirtos tiems, kurie laikosi eismo taisyklių ir važiuoja optimaliai saugiu 80-90 kilometrų per valandą greičiu. Šiems vairuotojams klebonas pataria kelyje sukalbėti maldas "Palaimink, Dieve, kelią" bei "Tai - laiminga diena". Tiems, kurie važiuoja 120 km per valandą greičiu, klebonas pataria stiprybės semtis malda "Viliuosi Tavo malonės, Tėve". Važiuojant 150 km per valandą greičiu patariama giedoti "Noriu būti arčiau Tavęs", o lekiant 170 km per valandą greičiu - "Prie Tavo durų stoviu, Viešpatie". Skrendant didesniu greičiu labiausiai tinka maldos "Dievas yra čia", "Sveikinu Tave, Tėve" ir "Angelai tegul mano sielą pasiima".
:D
Nebeturiu žodžių :DDD reikia Lietuvoj paplatint šitą giesmyną... Tuomet besimeldžiančių kaip mat padaugėtų :)))
Nuostabu
Nuostabu! Sėdžiu ir kvatoju... :))
Hmm
O man visai nejuokinga. Kadangi teko lengvai skristi, tai patikėkit, ne tik pamiršau visas maldas, bet ir kalbą praradau... Tik užsimerkiau... Prabudau griovy...
Vairavimo patirtis...
Taigi
Taigi va... Reikėjo giedoti! :)
Galia
Ačiū :) aš išmėginsiu atvirkštinį variantą. Važiuodama savo mažu negalingu mašiniuku, melsiuos "Noriu būti arčiau Tavęs"... gal malda pridės galios varikliui?..:) Atrodo, ką tik prisipažinau, kad esu kelių chuliganas...
Gero kelio;)
Būtinai išmėginkit;) Kad tik kelias nedulkėtų...
Apie dangų
Dažnai iškyla vienas klausimas: "Ką veiksime danguje?" Numanau, kad čia slepiasi nuobodulio baimė. Dangų įsivaizduoju kaip maldų pripildytą erdvią zakristiją... Dar jį įsivaizduoju panašų į žaliuojantį sodą, kuriame žili senoliai lyromis groja monotonišką muziką... Ką veiksime danguje?:)
Būti
Na, pirmiausia ten dar reikia patekti. :) Tas žmogiškas noras vis ką nors veikti... Gal danguje ateis suvokimas, kad galima tiesiog palaimingai būti?
Tai
Ten - amžinasis gyvenimas. Vad., ten būsim palaimingoj būty:))