-
Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams! Aš atėjau ne teisiųjų šaukti, o nusidėjėlių. (Mk 2, 17)
Kodėl einame į bažnyčią
Temą gal ir ne visai vasarišką užvedu, nes apmąstymui, susikaupimui labiau vėlyvo rudens laikas tinkamas, bet...
Kai šilta, gražu, gera, kai tokia nuostabi gamta, galima taip pat pasidžiaugti, o gal ir padėkoti už tai, ką turime, matome, kuo gyvename, ką gauname...
Nors dažniausiai Dievą, Angelą sargą prisimename kai kažkas skaudaus, liūdinančio, sukrečiančio gyvenime atsitinka...
Ar tik tada pradedame eiti į bažnyčią?
- Norėdami komentuoti, prisijunkite.
Naujausia galerija
Apklausos
Nariams
Šiuo metu svetainėje
Kitos svetainės
Biblija - Šventas Raštas
Katalikų Bažnyčios Katekizmas
Vatikano II Susirinkimo dokumentai
Vatikano radijas
Kaišiadorių vyskupija
Palaimintasis Teofilius Matulionis
Palaimintasis Mykolas Giedraitis
Pivašiūnų šventovė
Katalikai.lt
Marijos radijas
Katalikų pasaulio leidiniai
Socialinis Bažnyčios mokymas
Gyvenimo ir tikėjimo institutas
Natūralus šeimos planavimas
Naprotechnologija
Nevaisinga šeima
Nebijok vėžio
Bernardinai.lt
Kunigų seminarija
Egzorcistų asociacija
Pašvęstasis gyvenimas
Gailestingumo versmė
Guronių rekolekcijų namai
Vievio parapijos bendruomenė
Kaišiadorių parapija
Elektrėnų parapija
Vievio parapija
Kazokiškių bažnyčia
Žiežmarių parapija
Merkinės parapija
Širvintų parapija
Jiezno parapija
Giesmės.lt
Jėzuitai
Klausimas...
Klausimas...
'Kodėl einame į bažnyčią?'
Labiausiai šiandienė 'tikinčiųjų' laikysena perša atsakymus: iš inercijos, taip priimta, tradicija, taip reikalauja tėvai ir seneliai, Krikštas reikalauja... ir pan :)
Tačiau, Bažnyčia visų pirma yra pakrikštytųjų bendruomenė, o tik po to 'stogas virš galvos'. Bendruomenės tikslas yra burtis ir būti vieniems dėl kitų (ne dėl savęs); įsiveržti į kito uždarumą, vienišumą, kad visi būtų 'viena'.
Manau, kad neišgyvendami tikėjimo bendrystės, 'tikintieji' negali atsakyti į šį klausimą. Mišios jiems - paslaptinga, nesuprantama apeiga, vienijanti nebent nesusigaudymą 'kas vyksta'. O negi tai pripažinsi ir apsikvailinsi..?
Todėl dar norėtųsi patikslinti diskusijų klausimą - 'Kodėl renkamės į bendruomenę?' (kas Jums yra bendruomenė ir kaip ją jaučiate, kada ir kaip ją išgyvenate?)
:) + :) + :) + :( + :) = :)
:) + :( + :( + :( + :( = :)
:( + :( + :( + :( + :( = :)
Norėjau pasakyti, kad man, Kristaus Kryžiaus Aukos suvienyta bendruomenė yra atskirta nuo nuodėmės, todėl, visada džiūgaujanti :)
Bažnyčia
Pradėjau eiti į bažnyčią kai man buvo 22 metai. Gyvendamas nekrikščionišką gyvenimą, buvau visiškai patenkintas, gyvendamas ta diena kuri buvo duota. Sutikau žmogų, kuris iš esmės padėjo man pakeisti požiūrį į Dievą ir Bažnyčią.
Į Bažnyčią kaip 'į pastatą' einu, nes pasaulyje sakralesnės vietos neradau. Niekur kitur, nes pats pasaulio Valdovas nužengia ant Dievo Stalo. Jūs tik įsivaizduokit, kaip gera būti bažnyčioje... :)
Bažnyčia kaip bendruomenė. Be bendruomenės nelabai įsivaizduoju Mistinio Kristaus Kūno buvimo. Bendruomenė man reikalinga, kad galėčiau stiprinti savo tikėjimą ir juo dalintis. Kristus palyginimuose Bažnyčią lygina su garstyčios grūdeliu. Taip ir Molėtuose tas grūdelis yra... :)
Einu
Kiek save prisimenu, į bažnyčią einu nuo vaikystės. Kadangi tėvai gyvena prie pat bažnyčios, klebonas kaimynas, tai dažnai eidavau į bažnyčią, vos tik pamatydavau, kad jau renkasi žmonės. Žinoma, vesdavo ir tėvai, močiutė, bet man patikdavo vienai (manęs ieškodavo...paskui apsiprato). Kartais klebonas namo parvesdavo, dar pas save į svečius pasikviesdavo, saldainių duodavo ir taip visokių skanėstų. Gražūs išliko prisiminimai; klebonija, bažnyčia...
Aplankau; ta pati bažnytėlė, tik mes pasikeitę...
Einu, bet kodėl, negaliu pasakyti, tiesiog 'tai' jau manyje.
Kodėl?
Jis tarė: „Ateikite ir pamatysite“. Tada jiedu nuėjo, pamatė, kur jis gyvena, ir tą dieną praleido pas jį. (Jn 1, 39)
:)
Aš einu...
Aš einu į bažnyčią, nes aš ten pamirštu visus savo rūpesčius ir susitelkiu į malda...
Man gera... malonu... jauku... :)
Aš einu į bažnyčią...
Aš einu į bažnyčią, nes man ten labai gera, jauku, susikaupiu per pamaldas maldoms, pamirštu viską, kas buvo liūdna, ir nusišypsau kitiems, nes man gera labai... Jaučiu labai stiprų ryšį su Dievu Jo namuose:)
Užtikau...
Užtikau šią vietą ir noriu pasakyti, kad Kristus nėra "kažkas" pastatytas šalia, bet yra "kažkas viduje": tavo džiaugsme, tavo nuovargyje, tavo suokalbiškume ar tavo sambūvyje, tavo pasišlykštėjime ar tavo simpatijoje. :]
Einu į bažnyčią, nes man nuolat reikia pripažinti Tą, kuris kuria mane čia ir dabar ir su Kristumi man nuolat prasideda kažkas nauja: šiandien, vienuoliktą, pirmą, dešimtą valandą; rytoj, trečią, ketvirtą valandą... Bet kurią akimirką prasideda kažkas nauja.