-
Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti! (Fil 4, 5)
Liudijimas
Liudyti, liudijimas, liudytojai... Vartau šv. Raštą ir stebiuosi, kaip dažnai jame susitinku šiuos žodžius. Įdomu, kaip dažnai jie nuskamba ne tik ten, bet ir mūsų gyvenime. Šį kartą kviečiu pamąstyti ir pasidalinti, - kas man yra liudijimas ir kokią vietą jis užima mano gyvenime? Kas yra liudytojas ir kaip juo tampama? Kaip reikia liudyti? Ar aš liudiju? Jei taip, tai kaip, jei ne - kodėl? :)
- Norėdami komentuoti, prisijunkite.
Būki kantrus iki mirties ir suteiksiu tau gyvybės vainiką
Naujausia galerija
Apklausos
Nariams
Šiuo metu svetainėje
0 narių ir 5 svečiai.
Kitos svetainės
Biblija - Šventas Raštas
Katalikų Bažnyčios Katekizmas
Vatikano II Susirinkimo dokumentai
Vatikano radijas
Kaišiadorių vyskupija
Palaimintasis Teofilius Matulionis
Palaimintasis Mykolas Giedraitis
Pivašiūnų šventovė
Katalikai.lt
Marijos radijas
Katalikų pasaulio leidiniai
Socialinis Bažnyčios mokymas
Gyvenimo ir tikėjimo institutas
Natūralus šeimos planavimas
Naprotechnologija
Nevaisinga šeima
Nebijok vėžio
Bernardinai.lt
Kunigų seminarija
Egzorcistų asociacija
Pašvęstasis gyvenimas
Gailestingumo versmė
Guronių rekolekcijų namai
Vievio parapijos bendruomenė
Kaišiadorių parapija
Elektrėnų parapija
Vievio parapija
Kazokiškių bažnyčia
Žiežmarių parapija
Merkinės parapija
Širvintų parapija
Jiezno parapija
Giesmės.lt
Jėzuitai
Šv. Raštas
Kaip aš skaitau Šv. Raštą ?
Kai kam tai skaitomiausia knyga. Man - ne. Taip, ir aš ją skaitau, kartais, kai neturiu ką veikti, o visos knygos jau seniai perskaitytos.
Kaip aš skaitau? Lėtai, bet kur ir trumpai, kaip pasaką... Acha, Jėzus plaukė valtimi (ir aš mėgstu), Jis valgė žuvį (ir man patinka), Jis turėjo draugų (ir aš turiu, tik mažiau už Jį), Jis keliaudavo (ir aš tą darau), vadinasi, panašumų rasta. :)
Taip man lengviau suprasti, kad tikrai Jis buvo toks, kaip aš: žmogiškas, paprastas, apčiuopiamas.
Gal kai kam tai atrodys juokingai, kad tik tiek esu pažengusi šioje srityje, bet man tai didelis postūmis į priekį.
Kažkada tai verkiau, kai mane "pavedė", po to prisiminiau, Dieve, Tave ne tik išdavė, bet dar ir ant kryžiaus prikalė. Tai palygint su tuo, man tada dar buvo nieko. :)
Taip ir stumuosi į priekį, pakolkas sunkiai suprantamas vietas praleisdama, kai kam pasiruošdama, o kartais pasakydama: "Dieve, gi ir Tau taip buvo!"
Čia gal nelabai paliudijau, bet vis tiek į tą pusę.:)
Teisingai
Laimute, gražiai Tu čia! Manau, kad eini teisingu keliu. Svarbiausia yra tai, kad skaitai ir kad bandai pažinti Jėzų. Visa kita ateis savaime. :)
Nebandau
Martyna, aš sau gyvenime nekeliu tokių aukštų tikslų, kaip kad pažinti Jėzų. :) Užtenka, kad Jis mane kiaurai pažįsta. O Jį pažinti ne mano jėgoms.
Nemanau
Ieškai panašumų tarp Jo ir savęs... Bandai suprasti, koks Jis... Man atrodo, kad bandai Jį pažinti. Ir tai tikrai Tavo jėgoms. :) Jei visgi ne, tuomet pabandyk! Pažadu Tau, kad tikrai nieko neprarasi. Tik kad neatrasi - nepažadu. :)
Bandau
Aš šiai dienai bandau pažinti ir atrasti šv. Raštą... Tik...
Kelias
O aš sakau, kad eini teisingu keliu... :)
Juokingai
Laimute, juokingai man atrodo kai kurių citavimai, remiantis šv. Raštu, lyg tuo stengiantis parodyti savo, kaip tu sakai, pažengimo lygį, o ne tavo paprastumas.
Linksmumo dėlei:)
Kadangi esu viena iš tų, kurie mėgsta cituoti šv. Raštą, todėl šį komentarą priimu asmeniškai ir man labai smagu, nors ir netikėta, kad šitaip galima pralinksminti žmones... Stengsiuos nenuliūdinti ir ateity.:)
Šv. Raštas
Šv. Raštas ar mobilus?
Įsivaizduokite, kas atsitiktų, jei su savo šv. Raštu elgtumėtės taip, kaip elgiatės su savo mobiliuoju telefonu?
Visuomet įsimestume savo šv. Raštą į rankinę, džinsų ar švarko kišenę. Net keletą kartų per dieną užmestume į jį akį. Pamiršę jį namuose ar darbe, sugrįžtume jo ieškoti. Naudotumėtės juo norėdami išsiųsti draugams žinutes.
O jei elgtumėtės su juo taip, tarsi negalėtumėte be jo gyventi?
O jei dovanotumėte jį savo draugams, kad jie būtų saugūs, ir kad galėtumėte su jais bendrauti?..
Skirtingai nuo mobilaus telefono, šv. Raštui nepažįstami ryšio trikdžiai.
Prie jo galime "prisijungti" bet kada ir bet kur.
Mums nereikia rūpintis sąskaitos papildymu, nes Jėzus jau sumokėjo už visą sąskaitą, ir mes turime nelimituotą pokalbių skaičių.
Be to, ryšys niekad negali būti nutrauktas, o baterija yra užkrauta visam gyvenimui...
Greitieji numeriai:
Kai esi liūdnas, surink: Jono 14
Kai esi susinervinęs, surink: Psalmę 51
Kai esi susirūpinęs, surink: Mato 6, 19, 34
Kai esi pavojuje, surink: Psalmę 91
Kai Dievas tau atrodo tolimas, surink: Psalmę 63
Kai tavo tikėjimas turi būti sustiprintas, surink: Žydams 11
Kai esi vienas ir apimtas baimės, surink: Psalmę 23
Kai esi šiurkštus ir kritiškas, surink: Korintiečiams 1, 13
Jei nori pažinti laimės paslaptį, surink: Kolosiečiams 3, 12-17
Kai nori poilsio ir ramybės, surink: Mato 11, 25-30
Naudokitės šiuo greitųjų numerių sąrašu ir dalinkitės juo su kitais. :)
P.S. Kad nepasirodyčiau prieš kai kuriuos per daug protinga, visa tai dalinuosi iš savo parapijos laikraščio. :)
Liudytojas
Liudytojas yra
Tasai, kuris stovi,
Nes turi narsos stovėti.
Tasai, kuris pasiekia kitus,
Nes siekia kitų.
Tasai, kuris pakelia kitus,
Nes pasilenkia prie jų silpnume.
Tasai, kurio širdis didelė,
Nes jis išmoko būti mažas.
Jis visur atveria langus Prisikėlimo saulei.
Jis praeidamas uždega širdis nesavanaudiškumui.
Jis nebijo mylėti.
Gal ir ne į temą :)
Ieškojau tinkamos temos pasidalinimui, bet neradau idealiai tinkančios, tai nusprendžiau rašyti čia.
Radau, dar kartą, savo tikybos sąsiuvinį su vienu įrašu, kuris buvo 10kl. įskaitinis dabas. Paskutiniai jame parašyti žodžiai yra: Dievas man mano gyvenime visą laiką užims pirmąją vietą. Aš visuomet tikėsiu juo, kad Jis iš tikrųjų yra. Tai yra kaip amžinas pažadas, ir tuo pačiu viso gyvenimo kelias. Kažkaip šie žodžiai man įstrigo ir sugalvojau su Jumis pasidalinti. :)
Kartais parašome
Kartais parašome tam, kad po to vėl iš naujo atrastume.
Taip
Tikrai, labai įdomu paskaityti užrašus, parašytus prieš kelis mėnesius, metus... Kažkaip pas mane yra užsilikęs 7 klasės darbų sąsiuvinis: "Elektrotechnikos darbai". Ten mano rašyta: "Jei varžtai sunkiai atsisuka, reikia juos sutepti žibalu ir palaukti - atsisuks lengvai".
Truputį ne į temą čia...
Reiškia
Į temą, ne į temą - nesvarbu. Svarbiau yra tai, jeigu tie žodžiai jums ką nors reiškia. :)
:)
Reiškia, kad kažkiek išmokau elektrotechnikos...:)
Apie
Apie sūrų tiesos skonį...
Liudijimas
Apie tą liudijimą, kurį žiūrėjome parapijos namuose... Ir tikrai ar atrandame laiko pasakyti: Šlovė Tau Dieve, ačiū Tau ? :) Dėkojimo malda atneša džiaugsmą :)
Naujas kūrinys
Kai buvome Kaune, po išlaisvinimo (ar kitaip vadinosi) pamaldų, tapau naujas kūrinys. Dievas išlaisvino. Po Adoracijos buvau šv. Išpažinties. Kunigas sakė džiaugtis gyvenimu. Ir po kurio laiko Dievas leido bent truputį suvokti, kokia vis dėlto yra didelė gyvenimo dovana. Juk štai: mes galime gyventi, galime būti, egzistuoti, ir Dievo malone pašaukti tikėti Jį. :) Tai pat, kokia yra milžiniška dovana - mūsų išoriniai pojūčiai: klausa, rega, uoslė, lytėjimas, skonio jutimas. Ar tai nėra nuostabu kai galime gėrėtis muzika, matyti mus supantį pasaulį? Taip pat ir vidiniai pojūčiai: tikėjimas, viltis, meilė... Tai štai apie išlaisvinimą - Dievas padeda. Buvau pradėjęs eiti priimti šv. Komuniją, bet velnias prikaišioja abejones... Tačiau Dievas padeda įveikti blogybes: per didelį taisyklių laikymąsi, kuris varžo gyvenimą, nepasitikėjimą Juo, kraštutinumus ir kitas blogybes.
Ir dar koks ženklas buvo (nes sutapimų nebūna), kad pirma skaičiau šį straisnį, o tada teko dalyvauti tose pamaldose :)
Ir dar, Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. (Mt 7, 8)
Sekmadienio išvakarės
Teko šeštadienio vakarą, prieš Sekmines, ieškoti pamestų raktų. Eidamas ieškoti, kreipiausi į šv. Antaną ir, atėjęs į tą vietą, kurioje buvo pamesti raktai, per kelias sekundes radau tai, ko ieškojau. Po to ėjau išsišiepęs ir dėkodamas.
Meilė
Mąsčiau apie vakar dienos Alfa kursą. Atėjo mintis, jog aš nevertas tokios Dievo meilės, kuria Jis mane, nusidėjėjį, myli. Bet Dievas teisingas, tai jei myli, tai gal esu vertas?? Juk iš tos meilės gaunu viską. Nieko aš neturiu, niekas man nepriklauso.
Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. (Jn 3, 16)
Karoli...
Jei tu nepasitiki Dievu, nemanai, kad Jis tau atleidžia, tai tu esi išdidus... Nesugebėjimas atleisti sau yra puikybė! Dar kai visi žmonės buvo nusidėjėliai, Dievas atidavė savo viengimį Sūnų... Nusisuk nuo savų nuodėmių ir atsisuk į Jėzų. Dievas visą laiką atleidžia.
Ps 1, 3
Jis lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, o jo lapai nevysta. Kad ir ką jis darytų, jam sekasi. (Ps 1, 3)
Dievas dovanoja mums savo palaimą ir mums sekasi, kai esame su Juo, kai Jis daro savo darbus per mus :]
Man
Man Dievas visąlaik prieš akis kad ir ką bedaryčiau..:]
Žmogus
Ėjau link mokyklos. Sutikau žmogų, kurio nepažįstu, tačiau pasisveikinau. Jis buvo nešvariai ir prastai (sakyčiau skurdžiai) apsirengęs. Jo atsakymas: "Sveikas" buvo kažkoks... švelnus, jame skambėjo neviltis. Ėjau toliau ir galvojau: "Čia tai žmogus"... Ir prisiminiau Dvasinių pratybų temą "Vargdienių karalystė". Kristus praėjo...
Rašau ir galvoju, ar aš pasakiau tą "laba diena".
:)
Skaitau ir matau tiek daug visko, bet daugiausia Šventosios Dvasios... :)))