-
Su ištikimu Tu elgiesi ištikimai, su tauriu žmogumi - tauriai. Su nuoširdžiu Tu elgiesi nuoširdžiai, bet su sukčiumi - gudriai. Juk Tu išgelbsti nuolankiuosius, bet išdidžiuosius pažemini. (Ps 18, 26-28)
Klausimai
Dažnai kyla klausimų įvairiausiomis temomis :). Jeigu turite kokių klausimų ir negalite į juos atsakyti patys ar sunku dėl ko nors apsispręsti, siūlau klausti čia. Manau padėtume vieni kitiems kuo galėtume :)
- Norėdami komentuoti, prisijunkite.
Naujausia galerija
Apklausos
Nariams
Šiuo metu svetainėje
Kitos svetainės
Biblija - Šventas Raštas
Katalikų Bažnyčios Katekizmas
Vatikano II Susirinkimo dokumentai
Vatikano radijas
Kaišiadorių vyskupija
Palaimintasis Teofilius Matulionis
Palaimintasis Mykolas Giedraitis
Pivašiūnų šventovė
Katalikai.lt
Marijos radijas
Katalikų pasaulio leidiniai
Socialinis Bažnyčios mokymas
Gyvenimo ir tikėjimo institutas
Natūralus šeimos planavimas
Naprotechnologija
Nevaisinga šeima
Nebijok vėžio
Bernardinai.lt
Kunigų seminarija
Egzorcistų asociacija
Pašvęstasis gyvenimas
Gailestingumo versmė
Guronių rekolekcijų namai
Vievio parapijos bendruomenė
Kaišiadorių parapija
Elektrėnų parapija
Vievio parapija
Kazokiškių bažnyčia
Žiežmarių parapija
Merkinės parapija
Širvintų parapija
Jiezno parapija
Giesmės.lt
Jėzuitai

Laikas
Ačiū, Karoli, už temą :) Taip, turiu klausimą. Man nuolat kartojasi problemos su laiku. Nemoku tvarkytis su juo. Nespėju, per daug visko susikrauna... Gal kažkas galėtų patarti? Ar man greičiau suktis, ar kažko atsisakyti, ar jo trūks visą gyvenimą? Ačiū :)
Prašom :)
Aš tai kai turiu darbų ir juos visus reikia atlikti per tam tikrą laiką, susidėlioju juos pagal svarbumą. Pavyzdžiui pirmiausiai noriu atlikti svarbiausius dalykus, nes juos būtinai turiu spėti, o po to netokius svarbius, kurie galbūt galėtų palaukti. O jeigu visi darbai labai svarbūs, Vilma, ir laiko vistiek trūksta, tai linkiu Tau turėti stiprią valią ir pasistengti viską padaryti kuo geriau ir kartu greičiau. :)
Labai
Labai norisi paklausti - o ką jau bandei daryti? :)
:)
Bandžiau dėliotis viską ir t.t. nors kažkaip pastebėjau, kad kuo daugiau darbų, tuo geriau pavyksta viską sudėliot į vietas, o kai jų mažai, tai vis atidėlioji ir skundiesi, kad nėra laiko. O aš kaip tik tai ir darau:) Išvada aiški ;D Čia kalta mano tinginystė. Klausimas išspręstas.
(:
Na va. Aleliuja! :)
Kodėl žmogus nevertina
Kodėl žmogus nevertina dabarties?
Tiesiog
Manau, kad dauguma žmonių pradeda viską vertinti tik tada, kai kažką praranda, kažko netenka... Vis skuba, lekia gyventi į priekį ir niekada nepagalvoja apie dabartį. Galbūt todėl dažnai mums siunčia Viešpats išbandymus, kad stabtelėtume ir pamąstytume.
Taip
:) tik šuliniui išsekus suvokiame, ko buvo vertas vanduo...
Taip
Teisingai pasakyta. Todėl ir reikia neleisti vandeniui išsekti:)
Koks
Koks žmogus?
Sukurtas pagal Dievo
Sukurtas pagal Dievo paveikslą ir pasigavęs nuodėmingumą. Dar klystantis ir augantis.
Mhm
Mhm! Bet juk visi žmonės tokie. Ir aš tokia. Tik dabartį aš vertinu, tai ir neaišku apie ką čia eina kalba...
Kodėl sunku suprasti artimą?
Kodėl sunku suprasti artimą?
Atstumai
Na, toks klausimas visai tiktų naujai forumo temai...:)
Bet jei sunku suprasti, tai gal tas žmogus tau nėra jau toks artimas?..
Erzina
Toks klausimas tiktų netgi knygos pavadinimui. Gal net kelių knygų ciklui...
Bet jei asmeniškai, tai mane tokie klausimai baisiausiai erzina... Atsiprašau, bet kitaip negaliu. Sunku į tai nereaguoti.
Bandom gydyt
Susierzinimas čia nepadės. Turbūt reikia atsiversti 1 Kor 13 ir pasimatuoti 'meilės temperatūrą'... Tada Antanui bus aiškiau, iš kur tie sunkumai pareina...:)
Nereikia
Jausmų gydyti nereikia. :)
O ką reikia gydyti?
O ką reikia gydyti? (jeigu ne jausmus)
Ar žmogus gali mylėti
Ar žmogus gali mylėti, niekindamas kitą?
Antonimai
Sakyčiau, kad 'mylėti' ir 'niekinti' yra priešingos reikšmės žodžiai.
Klausimas kitas: ką myli tas žmogus?
Ką?
Matyt tik save.
Abejotina, kad pavyktų mylėti kitą, niekinant aplinkinius - būtų kažkokia nelogika - ten pat ir meilė ir neapykanta...
Ar galime mylėti Jėzų
Ar galime mylėti Jėzų, "nematydami" vienas kito?
Matykime
Manau, kad mes tiesiog privalome matyti kitą žmogų ir džiaugsme, ir varge ir jam padėti jeigu, aišku, tam žmogui to reikia. :)
Pagalba ir meilė
Ar galime mylėti Jėzų, "nematydami" vienas kito? Aišku galime, bet vargu, ar tada tai drįsčiau vadinti meile. Greičiau jau ligota ir iškraipyta meilė...
Padėti jeigu, tam žmogui to reikia. :) Įdomus išsireiškimas :) Juk ne visada žmogus pasakys, kada jam reikia pagalbos. Kartais jis tyliai sėdės kamputy ir apsimes, jog jam gerai. Kažkaip reikėtų išmokti pastebėti kitą ir, manau, neklausti, ar jam to reikia. Tiesiog padėti ir būti.
Bet kyla dar vienas klausimas: Kaip mokėti pastebėti kito bėdą ir nelikti abejingam?
Ne
Ne ne... Aš galvoju, kad Karolio mintis yra kaip tik tokia, kokia ir turi būti. Taip - padėti, jeigu reikia, jeigu kitas nori Tavo pagalbos, bet ne jeigu nori Tu... Nereikalinga pagalba gali tik suerzinti, jeigu ne blogiau... Ir galbūt ne visada kitam reikia būtent mano pagalbos, tad pačiam siūlytis kažkaip... neadekvatu. Žodžiu. Tingiu plėstis.
Mano nuomone
Kaip sakoma "Kiek žmonių - tiek nuomonių"... Sutinku, kad kartais kitam reikia ne mano, ar ne Tavo pagalbos, bet visada galima pabandyti... Toli gražu ne kiekvienas parodys, kada jam blogai ir tuo labiau nepasakys "Padėk man". Gal kai kurie, bet ne visi. Tuo labiau, pasidomėti kitu žmogumi nieko nekainuoja ir neįpareigoja...:)
Galima
Galima paklausti, pasidomėti, kaip pati sakai, ar jam reikia pagalbos. Taip. Jeigu reikia, žmogus pasakys, kad reikia. Ir tada jau galėsi padėti, kiek tik norėsi... :)
Ir va. Tada nekyla klausimas, kaip pastebėti kito žmogaus bėdą...
Džiaugiuosi
Džiaugiuosi, kad gana lengvai ir paprastai radome tinkamą variantą spręsti šį klausimą :)
Klausimėlis
Kalba vaikai: "Mums sako, kad sekmadieniais svarbu dalyvauti šventose Mišiose. Mielai dalyvautume, bet tėveliai dažnai mūsų nenuveža, nes sekmadieniais jie miega. Gal galėtumėte jiems ką nors pasakyti, kad jie suprastų, jog svarbu kartu dalyvauti sekmadieniais šventose Mišiose."
:)
Vaikai
Vaikai teisūs (šiuo atveju). :) Manau, kad tikrai būtina auklėti ir šviesti vaikus krikščioniškai. :)
Jausmai
Kaip kovoti su savo blogais jausmais? Pavyzdžiui, pavydo jausmas arba koks nors kitoks užplūsta ir kaip nuo to pabėgti, kad nepadaryti nuodėmės? Aišku, stegiuosi apie tai labai negalvoti, bet jausmą labai sunku nuvyti šalin...
Karoli
Karoli. :) Su jausmais kovoti nereikia. Ir vyti jų niekur nereikia. Mes visi esame žmonės, todėl jaučiame. Ir nieko blogo tame nėra... Jausmas - teigiamas ar neigiamas jis būtų - pats savaime nėra geras arba blogas dalykas. :) Juk žinai. Geri arba blogi yra veiksmai, kuriuos padarome, vadovaudamiesi jausmais...
Va... Todėl aš visai kviesčiau Tave pabūti su visais tais neigiamais jausmais, kurie iškyla. Tai svarbu, nes jausmai niekur nedingsta... Jei neišsibūni su jais, jie kaupiasi. Ir būna, kad susikaupia visas kalnas. Ir va tada jau pridarai visokių blogybių, nusidedi arba jie Tau pačiam gali neigiamai atsiliepti įvairiausiais kitais būdais...
Va taip va. :)
Aš darau taip...
Ir ko gi tu taip jau pavydi? Aš niekada, niekam... Juk Dievui vienodai svarbi esu aš, Jo dėka teturinti dviratį ir kažkas, turintis "Lexus‘ą"...
Na, būna, kad pagauna kartais ir mane ta mintis, "Vau, norėčiau!" Na, ir kas? Tada puolu už VISKĄ Dievui dėkoti. Ir tokiu atveju, pasirodo, kad mažai kuo skiriuosi nuo to, kuris mane stebino.
Žinai, ką, pati sau mintyse dažnai kartoju, kai apima pavydo priepuolis: "Taip, tu turi Loubutinus (apie ką aš labai svajoju), bet be viso to, aš turiu Mamą, ko galbūt neturi tu..."
P.S. Man tai veikia... :)
:)
Ačiū. O ko aš pavydžiu? Na, kaip čia pasakius. Kartais pavydas kyla dėl dėmesio kitam. O šiaip tai kyla toks kvailas pavydas... aparatūros, kai matau kitus prie jos arba šiaip. Kažkaip ir pats to norėčiau, o gal tik blogoji mano pusė. Na taip, kvailai skamba. :) Čia tikriausiai esu gundomas pikto nusidėti. Tačiau juk tai tėra materialybės, be jų gyvenimas gal net geresnis. :)
Kaip jau Martyna sakė, kad reikia išsibūti su savo jausmais, bet nenoriu... Nes tai nėra geri jausmai. O jausmą nuvyti sunku...
Klausimas
Neseniai iškilo klausimas... Kaip melstis, kai neišeina melstis? Nori, bet niekaip nesigauna... Ką daryti, kokiu būdu kreiptis į Dievą ir priartėti prie Jo?
Melstis
Kartą Jėzus vienoje vietoje meldėsi. Jam baigus maldą, vienas mokinys paprašė: "Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius."
(Lk 11, 1)
Vakar mokiausi ir niekaip neįstengiau susikaupti. Vis galvojau, na Dieve, kodėl man taip sunku... O tada perskaičiau čia (išsilaisvinimas) ir supratau. Reikia melstis. Todėl mano atsakymas būtų: jei nori melstis, reikia melstis. :)
Melstis - tai mylėti
Melstis - tai mylėti.
Melstis reikia iš širdies
Melstis reikia iš širdies, nuoširdžiai ir nepiktai, kad Jėzus tave suprastų.
Būti
Gal tiesiog būti tyloje. Štai pora tekstukų. Gal padės :)
Kai rūpinamės ligoniais ar padedame jiems mirties valandą, mūsų buvimas kartu yra svarbesnis už mūsų menkus žodžius ar veiksmus. Vien būdami su kenčiančiu Kristumi, mes labiau parodysime savo meilę negu žodžiais ar gestais [...]. Mūsų nuoširdi meilė ir atjauta skatina tiesiog būti" (Davidas Flemingas, SJ). (Iš knygos "Eik į savo kambarėlį (Mt 6, 6)", parengtos kunigo Liongino Virbalo, SJ).
Viena motina pasakojo: "Neseniai pabudau vidurnaktį ir įsižiūrėjau į mėnesienos nušviestą savo sūnaus veidą. Mane užliejo meilinga tyla, trikdoma tik jo lengvo kvėpavimo. Pagaliau užmerkiau akis, giliai suvokdama, kokia esminė ta tyla, lydima švelnaus kvėpavimo. Supratau, kokia gili ta meilės apsupta tyla." (Iš knygos "Eik į savo kambarėlį (Mt 6, 6)", parengtos kunigo Liongino Virbalo, SJ).
Klausimas
Cituoju iš KBK 101-102 psl.
Kas yra atlaidai? Atlaidai yra laikinosios bausmės už nuodėmes, kurių kaltė jau panaikinta, atleidimas Dievo akivaizdoje, tam tikromis sąlygomis tikinčiojo gaunamas sau ar mirusiesiems, tarpininkaujant Bažnyčiai, kuri kaip atpirkimo teikėja dalija Kristaus ir šventųjų nuopelnų lobį.
Neaišku man toje vietoje kur paryškinau. Gal žinote jūs kaip čia taip?
Paprastai
Paprastai kalbant, juk yra Mišios už mirusiuosius ir, manau, esi ne kartą jose dalyvavęs :) Yra ir kitokių maldų už mirusiuosius, kai gyvieji gali melstis už juos ir taip jiems padėti. Juk mirtis nebūtinai visko pabaiga, ar ne? :)
Ačiū
Ačiū. Na taip. Mirtis nebūtinai pabaiga. :) Taip pat Katalikų Bažnyčios Katekizme, prie tikėjimo tiesų, rašoma, kad žmogaus siela yra nemirtinga. :)
Žvejyba
Ar žvejyba malonumui, o ne maistui, - gerai?
Manau
Aš sakyčiau, kad gerai :) Visi normalūs pomėgiai yra gerai. Na, o malonumas malonumui nelygu. Jei jauti malonumą žudydamas tas žuvis ir stebėdamas kaip jos miršta tai jau nelabai gerai, bet jei patinka tiesiog gaudyti žuvis, manyčiau, kad gerai. Nors dabar kai skaitau, nelabai čia kuo skiriasi ;D
Ne
Ne, blogai. Nežvejok. :))
Ne, ne
Nežvejok, nevalgyk, netingėk, neplepėk... Tai kur čia tas gyvenimo džiaugsmas?:)
:)
Juokauju. :)
Žvejyba yra jėga :))
Žvejyba yra jėga :))
Ačiū
Dėkoju. Dabar jau maždaug žinau, ką veiksiu vasarą. Na, bet ne ištisą vasarą :D
O tai jei malonumui
O tai jei malonumui žvejoji, tai paskui pagautas žuvis išmeti į šiukšlių dėžę, taip? Klausi, ar toks pasismaginimas blogai? O kas sakė, kad malonūs dalykai yra blogi?
Jaučiu, Tu galvoji, kad krikščionis turi jausti alkį, nepriteklių, galvos skausmą, nemeilę ir apskritai visada kokį nors nepatogumą... ir tai jau bus šventumo pojūčiai..? Pagal tokią logiką turėtum valgyt tik neskanų maistą, stengtis mokytis blogiau nei kiti, nešioti 3 dydžiais mažesnius batus... ir nesišypsot, nes, norint būti krikščionimi, viskas turi būti nenormalu, oi t.y. nemalonu.
Pamoka
Malonumui, tai kai pvz. žvejoji ir paleidi žuvį atgal sužalojęs, nors ir nežymiai. Nebūtinai išmesti į šiukšliadėžę.
Na jo, gerai čia. Ačiū :)
;)
Karoli, tai Tu nepaleisk žuvies, o namo parnešk. Namiškius pradžiuginsi.
Manau
Manau, kad verta apie tai pagalvoti kiek daugiau. Povilas čia labai teisingai pasakė.
Tiesa ta, kad...
Taip, pagal kai kuriuos žmones, būti krikščionimi, tai daryti visa tai, kas buvo paminėta anksčiau... Tikrai.
Pvz. aš. Į bažnyčią kaip ir nekas eiti juodai lakuotais nagais, avint kerzais, na, jei dar ir džinsai padriskę, tai savo vietą, jau kaip ir turėtum žinoti. Sutinku, Dievui patinka tvarka ir aš jos stengiuosi nepažeisti, bet...
Trumpai
Trumpiausias kelias 'nužudyti' malonumą, - tai pradėti analizuoti, kaip čia aš jį patiriu. :) Tada lieka vien nemalonumai...:(
Apie Dievo Įsakymus
Prie kurio iš 10 Dievo Įsakymų priklauso, - negalima keiktis?
Ir dar. Ar yra tokių dalykų, kurie nepriklauso nei vienam Įsakymui iš 10-ties? Ar čia jau nusikalbu? :)
Kas yra teisinga, kas svarbu?
Gimdamas žmogus ateina į pasaulį, kuriame laikomasi tam tikrų dėsnių. Vaikai mokosi iš savo tėvų ir mokytojų, tačiau ir patys patiria, kas yra gera ir bloga, kas naudinga ir kas žalinga. Ir šios išminties jie laikosi. Suaugę jauni žmonės nenori ir nebegali priimti kitų suformuluotų principų. Jiems iškyla kiti klausimai, ir jiems reikia kitokių, savų atsakymų.
Pakrikštytieji turi ne mažiau klausimų nei tie, kurie nieko nežino apie Bažnyčią ir tikinčiųjų bendruomenes. Krikščionys taip pat ieško ir susiduria su visokiais neaiškumais. Jie taip pat klysta ir turi atsiversti. Per visą gyvenimą mokomasi būti ne tik žmogumi, bet ir krikščioniu.
Tačiau krikščionys turi vieną didelį pranašumą: Jėzus Kristus yra ne tik pavyzdys iš praėjusių laikų. Jis yra čia, yra patikimas Vadovas, kuriuo galima pasikliauti ir Jo laikytis. Jis moko ne tik žodžiais. Jis buvo tapęs žmogumi, gyveno ir mylėjo, meldėsi ir pasitikėjo. Jis patyrė savo draugų nepatikimumą ir neištikimybę: Judas, vienas iš dvylikos apaštalų, Jį išdavė, o kiti nuo Jo pasitraukė, kai Jis buvo pasmerktas ir kryžiuojamas. Tačiau Jėzus liko jiems ištikimas - nepaisydamas mirties. Krikštas mus sujungia su Juo. Ši bendrystė labai nukenčia, jei kuris iš mūsų gyvena ne taip ir ne tuo, kas Jėzui yra svarbu ir teisinga.
* Dievas mums pasako, kad mus visus myli, net pačius mažiausius, kad žino mūsų vardus, kad girdi mūsų prašymus, kad nenori mūsų kančių, kad džiaugiasi kiekvienu atsiverčiančiu.
* Dievas mums pasako, kaip turime gyventi vienas su kitu, kaip turime vienas kitą remti, kaip turime branginti gyvenimą ir vienas kitam atleisti, kaip privalome išlaikyti taiką ir ramybę ir mylėti vienas kitą.
* Dievas mums pasako, kad galime turėti Viltį, kad turime už ką dėkoti, kad galime Juo pasitikėti, kad Jis mūsų neapleis nei gyvenant, nei mirštant.
Pagal "Tikiu"
Velykos
Sveiki, čia mano pirma žinutė šiame tinklapyje. :)
Turiu labai daug klausimų, susijusių su religija. Tikiuosi neįkyrėti ir nesupykdyti savo neišmanymu. :D
Pradėsiu nuo labai paprasto: kodėl Velykoms dažomi kiaušiniai ir pagal ką parenkama šios šventės data?
Ten kur baigiasi žinojimas
Ten kur baigiasi žinojimas, prasideda tikėjimas. Labai jau gudrus slapyvardis :) sveikinimai prisijungus. Bandant atsiliept į klausimus...
Pats kiaušinių marginimas yra labiau pagoniškas nei krikščioniškas paprotys. Pagoniškoje tradicijoje margučių spalvos ir raštai turėjo savitas magiškas reikšmes, kurios margučius ‘paversdavo’ sėkmės, sveikatos ar apsaugos talismanais.
Krikščionišku požiūriu kiaušinis tampa - Prisikėlusio Kristaus - naujo gyvenimo simboliu, tačiau lieka tik maisto produktu. Todėl mums krikščionims, Velykos nėra margučiai ar pavasaris, bet mūsų Viešpaties prisikėlimo metas.
Na, o Velykų data nustatoma pagal mėnulio kalendorių - Velykos švenčiamos pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio, todėl ir Velykų data kiekvienais metais vis kita :)
Sveikinimai prisijungus
Sveikinimai prisijungus prie svetainės :)
Aš čia dar mažą savo klausimėlį pridėsiu :)
Jei jau apie Velykas, man dar iškilo toks klausimas: kodėl žydai švenčia Velykas? Jie juk atmeta Jėzų, kaip Mesiją... Taigi, kodėl jie švenčia Kristaus prisikėlimą?
Trumpai
Jėzus buvo nukryžiuotas žydams rengiantis švęsti Velykas, dar vadinamą Paschą arba Neraugintos duonos šventę, pagerbiant Dievą, išvadavusį Izraelio tautą iš Egipto vergovės. Žydai šios šventės nesieja su Kristumi. Prisikėlimas yra krikščioniška šventė.
:)
Skaitydama ir pykau, ir juokiausi. Perskaičiusi susimąsčiau... Dalinuosi, nes man patiko - "Pikti klausimai Lietuvos jaunimui". ;)
Kančia
Maži vaikai, kūdikiai kenčia, serga dėl gimtosios nuodėmės?
Gimtoji nuodėmė pažeidė ne tik žmogaus ryšį su Dievu, bet ir žmonių tarpusavio ryšį. Meilė yra sužeista ir pasaulyje egzistuoja nuodėmė. Kiekvienas žmogus yra linkęs į nuodėmę. Dėl tokios pasaulio ir žmogaus būsenos kenčiame mes visi. Visa žmonijos istorija yra slegiama nuodėmės galios ir kaltės. Šventajame Rašte mums vaizdžiai sakoma, kad liga, kančia ir mirtis yra ano sutrikimo, kuris įvyko dėl nuodėmės, padarinys. Dievas nesukūrė mirties ir ligų. Gamta ir visa kūrinija nuo pat pradžių kenčia todėl, kad žmonės ir kai kurie angelai nusigręžė nuo Dievo meilės.
Iš knygos Išpažinties pradžiamokslis: dešimt žingsnių susitaikinimo link
Kam?
Kam kalbėti, jeigu kitų žmonių tyla pasako daugiau nei Tavo žodžiai?
Kam tylėti, jeigu nekalba Tavo tyla?
Kam būti patikimu ir ištikimu, jeigu be to Tu neturi dar tūkstančio kitų gerų savybių?
Kam būti tvirtu, jeigu silpnas nesiremia į Tavo tvirtumą?
Kam būti savimi, jeigu Tu net nežinai, kas esi?
Kam būti su kitu, jeigu tas kitas puikiai gali ir be Tavęs?
Kam aukotis, jeigu tik vieno Dievo auka gali kažką pakeisti šiame pasaulyje?
Kam gyventi, jeigu gali gyventi tik dėl savęs?
Kam?
Kam ieškoti atsakymų į klausimus, kurie neturi atsakymų?
Taip pat..
Visi ir dar daug kitų klausimų kyla man...
Praeis
Praeis. ;)
Klausimas
Ot, klausimą susigalvojau! Jau kokią savaitę sekioja iš paskos, ieško mano laiko... :) Ir rodos, atradau. Dar Jūsų paklausiu.
Koks yra gražiausias lietuviškas žodis?